ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Žiemos ekranai

Su 10-uoju gimtadieniu festivalį „Žiemos ekranai“ galima bus pasveikinti ir Anykščiuose, vasario 7 – 8 dienomis. Keliaujantis po Lietuvos kino sales jau nuo sausio 22 d., festivalis skuba įsikurti Anykščių menų inkubatoriuje, kviesdamas žiūrovus kartu praleisti prancūziško kino vakarus.

Šių metų festivalio tema subtili bei itin turtinga – į kiną pažvelgsime Moters žvilgsniu. „Žiemos ekranai“ atiduoda pagarbą besisukančioms kino pasaulyje, bet dažniausiai liekančioms kitoje ekranų pusėje – režisierėms, scenarijaus autorėms, operatorėms, ir kitoms kino profesionalėms.

Į Anykščius atkeliauja net keturi, labai skirtingi, tačiau puikiai atspindintys prancūzų kino aktualijas filmai: Animacinė juosta „Aja iš Jopugono“, pagrindinės programos perliukai „Suzana“ ir „Atvira moteris Lulu“ bei Nicole Garcia retrospektyvos filmas „Dievo kabinetai“.

Nick‘o Payne‘o „Spiečius“

Praėjusią savaitę vilniečiams buvo pristatyta populiaraus šiuolaikinio anglų dramaturgo Nick‘o Payne‘o pjesė „Spiečius“. Itin teigiamų kritikų ir publikos vertinimų 16 – oje pasaulio šalių sulaukusi pjesė publikos simpatijas pelnė ir Vilniuje. Vasario 4 d. ją išvys ir Anykščių žiūrovai.  

Kiekvienas tikriausiai esame patyrę jausmą, kad kažkur tai jau mačiau, kad ir vėl išgyvenu analogišką situaciją, kad tai kažkoks „deja vu“. Kiekvienas galėtų prisiminti akimirkas, kai norėjosi sustabdyti laiką arba jį pasukti atgal ir viską pradėti iš pradžių, kiekvienam buvo kažkada kilęs klausimas – „kas būtų, jeigu..?“. Greičiausiai klausimų po spektaklio kils dar daugiau. Dalį jų bando atsakyti kvantinę fiziką tyrinėjantys mokslininkai, keldami įvairias teorijas, kuriomis paremtas ir Nick‘o Payne‘o pjesės siužetas. Iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija apie tai, kaip Jis sutiko Ją virsta rimtu galvosūkiu. Buitiniai dviejų žmonių santykiai čia yra narpliojami per paralelinių visatų teorijos prizmę, kurioje dabartis yra nuolat perrašoma.

DEVYNBĖDŽIAI

Gruodžio 2 d., antradienį, 18 val. Anykščių kultūros centre valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pristato savo ypatingą sezono premjerą – Giedriaus Kuprevičiaus ir Kazio Sajos miuziklą „DEVYNBĖDŽIAI“.

Gediminas Girdvainis, Liudas Mikalauskas, Deividas Norvilas – Deivis, Egidijus Bavikinas, Jokūbas Bareikis, Arturas Varnas, Valerijus Jevsejevas, Ramūnas Urbietis – šie publikos mylimi scenos grandai dalinsis pagrindinius vaidmenis naujajame miuziklo pastatyme.

Tikras lietuviško siurrealizmo šedevras. Būtent taip apibūdinama muzikinė alegorinė pasaka „Devynbėdžiai“, kurią Lietuvos literatūros klasikas Kazys Saja sukūrė dar 1974 m., tačiau pastatyta ji buvo tik kartą – Panevėžio dramos teatre. „Siautėjome itin drąsiai“, – taip tuometinį spektaklio pastatymą savo autobiografinėje knygoje prisimena kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Ties naujuoju spektaklio pastatymu abu kūrinio autoriai dirbo daugiau nei metus. Giedrius Kuprevičius papildė spektaklį muzikiniais fragmentais, o dramaturgas ir rašytojas Kazys Saja pakoregavo libretą bei praturtino jį naujais epizodais. Tad šis pastatymas — kitoks nei pirmasis. Naujieji „Devynbėdžiai“ yra dainingi ir jausmingi, juokingi ir graudūs, santūrūs ir dramatiški, kupini alegorijų, išryškinančių nūdienos aktualijas. Miuziklui sukurta originali scenografija, naujų prasmių suteikiančios vaizdo projekcijos ir XIX a. dvasią atspindintys kostiumai. Scenoje vienu metu galima bus išvysti daugiau kaip 70 profesionalų – kviestinių solistų, ansamblio „Lietuva“ dainininkų, šokėjų ir muzikantų.

Praėjusį sekmadienį baigėsi profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis Anykščiuose “PAKELEIVINGI”. Festivalyje dalyvavo aštuoni teatrai, kurie parodė devynis spektaklius. Įvairaus žanro ir skirtingos tematikos spektaklius apjungė tai, kad scenoje rodyti tik lietuvių autorių kūriniai. Nuo sekmadienio iki sekmadienio, ilgiau kaip savaitę, kiekvieną vakarą Anykščių kultūros centras sulaukdavo daugybės žiūrovų. Šio festivalio metu AKC antrojo aukšto fojė buvo iškabinta profesionalios dailininkės – tekstilininkės, menų magistrės Jolantos Šmidtienės darbų įspūdinga paroda. Dailės ir teatro menų duetas sukūrė ypatingą atmosferą. Kultūros centras švytėjo lyg apsuptas auros. Anykščių mieste sklandė elitinių menų dvasia.

Teatre lankytis madinga

Prisimenu laikus, kai į teatrą bilietus reikėdavo užsisakyti ir nusipirkti daugiau kaip prieš mėnesį, samdytis autobusus, važiuoti į didmiesčius pasižiūrėti spektaklių. Į teatrą patekti būdavo prestižas. Bilietus parduodavo organizacijoms pagal paraiškas. Daugelis žmonių norėdavo pasižiūrėti eilinių spektaklių. Deja, pastatymus pamatydavo tik išrinktieji. Studentai, kurie netingėdavo eilėse prie kasų stovėti po pusdienį, kad įsigytų bilietą, irgi savo pasiekdavo. Buvau vienas iš jų. Mokiausi Vilniuje, noriai lankiau visus Akademinio dramos teatro pastatymus. Įsigyti bilietą prieš pat spektaklį turėjau savo metodiką. Nestovėdavau prie paradinio įėjimo ir neklausinėjau į teatrą einančių žmonių ar turi atliekamą bilietą. Stovėdavau už teatro automobilių aikštelėje. Čia atvykdavo autbusai iš provincijos, kuriais atvažiuodavo kolektyvai prieš mėnesį ar daugiau įsigiję bilietus. Vos atsidarius durims, aš įšokdavau į autobusą ir paklausdavau atliekamo bilieto. Visada man atsirasdavo laisvas bilietas, nes iš didelio kolektyvo kas nors negalėdavo tą dieną važiuoti į teatrą. Kartais net pinigų už bilietą neimdavo.

CoH

Kultūros miestas publikuoja interneto portale KULT.lt neseniai skelbtą interviu su muzikantu Ivan Pavlov (CoH), kuris šių metų lapkričio 8 dieną koncertuos Anykščiuose.

Autorius: Morandis (http://www.kult.lt)

CoH: „Savo įrašuose aš nenaudoju jokių semplų, įrašytų garsų ar muzikinių instrumentų bei niekada nenaudoju prieš tai savo sukurtų garsų iš naujo“

CoH tai devinto dešimtmečio ištakoje susiformavęs ruso Ivan Pavlov projektas, kuris reflektuoja eksperimentinę, glitch ir lo-fi minimal muziką.

Ivanas d.ž.k. CoH tai – įdomi, taktiška ir komunikabili asmenybė. Be to, kad savo kūryba užsidirbo pripažinimą tarptautinėje elektroninės muzikos arenoje, jis be to pelnė pagarbą ir iš tokių pogrindinio sluoksnio žvaigždžių bei legendų kaip Coil, Alva Noto, Carter Tuti Void – su visais jais jis kartu dirbo, leisdavo laiką ir tiesiog draugavo.

Pokalbio metu jis taipogi gana kontroversiškai, kaip būdamas rusas, pasisakė apie vieną esmiškiausių pasaulio nūdienos problemų – Rusų ekspansiją Ukrainoje. Taipogi nupasakojo savo išskirtinę kūrybinio proceso filosofiją, požiūrį į šiuolaikinę muziką, bei, šiam pokalbiui neišvengiamus – psicho-aktyvius potyrius sužadinamų priemonių vartojimą.

Jo skleidžiamų garsų galią bus galima išgirsti gyvai Anykščiuose Lapkričio 8 dieną, šeštadienį. Ten vyks post-industrial muzikos festivalis „The Machine Started to Flow in to a Vein (vol. 4)“, kuris bus rengiamas miestelio Kultūros Centre. Nuotraukos Ivanui labai patiko.

CoH tariamas ne pagal angliškąją tartį, o rusišką – son, kas reiškia tai išvertus į Lietuvių kalbą – sapnas.