ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Jonas Biliūnas „Apsakymai“;
Kurinys - „Brisiaus galas“;
Parašyta -  1906 08 25, Kačerginė
Išleista knyga - 1984 metais, leidykloje „Vaga“;
Iliustracijų autorius - Kastytis Juodikaitis;
Redaktorė - J. Rudokienė;

J. Biliūno apsakymo “Brisiaus galas” pavadinimas - konkretus, apimantis ir vainikuojantis pabaigą. Gyvenimo, egzistavimo, būties pabaigą. Šuo Brisius, gyvenantis paskutines savo trumpo gyvenimo akimirkas, susiduria su nereikalingumo problema. Ir tarsi ieškodamas paguodos, pasineria į atsiminimų pasaulį. Negali nepajausti kad apie šunį autorius kalba kaip apie žmogiškąją būtybę, šiuo aspektu autorius ragina skaitytoją pergyventi šį kūrinį jautriai ir asmeniškai. J. Biliūnas - pirmasis pasirengęs lietuvių rašytojas, kėlęs sau aukštus reikalavimus. J. Biliūno kūryboje svarbiausia ne pats įvykis, o jausmai, kuriuos jis sužadina. Šį kūrinį J. Biliūnas rašė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, tad nenuostabu, jog jame stiprus mirties motyvas. Reikalingumas ir jautrumas – dvasinės vertybės, o J. Biliūnas dažnai pastebi jų nebuvimą gyvenime, dėl ko labai sielojasi. Autoriaus žmogiškumas kyla iš jautraus požiūrio įkitą gyvą būtybę.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Jonas Biliūnas „Apsakymai“;
Kurinys - „Ubagas“;
Parašyta -  1906 06 08 m.;
Išleista knyga - 1984 metais, leidykloje „Vaga“;
Iliustracijų autorius - Kastytis Juodikaitis;
Redaktorė - J. Rudokienė;

Meniškiausiuose J. Biliūno tekstuose siekiama atskleisti ir pasidžiaugti žmogaus sielos tyrumu ir šviesa, nėra moralizuojama, smerkiama ar teisiama. Rašytojas skaitytoją siekia paveikti pačiu kūriniu, jo situacijomis, žmonių likimais. J. Biliūno novelės „Ubagas“ ištraukoje netiesiogiai užsimenama apie sąžinę - svarbiausią žmogaus teisėją. Šią J.Biliūno novelę galima vadinti didaktine, tačiau ne todėl, kad ji mokytų gerbti savo tėvus, bet todėl, kad kiekvienam iš mūsų galima būtų pasimokyti iš senelio Sabaliūno rasti savyje jėgų ne neapykantai , o meilei ir beatodairiškam gerumui susitaikant su žiauria ir negailestinga gyvenimo realybe.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Jonas Biliūnas „Apsakymai“;
Kurinys - „Piestupys“;
Parašyta -  1906 m. balandžio mėn. 22 d., Zakopanėje;
Pirmoji publikacija - „Lietuvos ūkininkas“, 1906, Nr. 20.
Išleista knyga - 1984 metais, leidykloje „Vaga“;
Iliustracijų autorius - Kastytis Juodikaitis;
Redaktorė - J. Rudokienė;

Viename savo straipsnyje Jonas Biliūnas taip rašė: "Taigi, jeigu norime būti tikrais dailos rašytojais, patys turėkime jautrias širdis ir mokėkime geriau pažiūrėti į širdis žmonių, kurias norime aprašyti."

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Jonas Biliūnas „Apsakymai“;
Kurinys - „Joniukas“;
Parašyta -  1906 m. balandžio mėn. Zakopanėje;
Išleista knyga - 1984 metais, leidykloje „Vaga“;
Iliustracijų autorius - Kastytis Juodikaitis;
Redaktorė - J. Rudokienė;

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Antanas Vienuolis  „Užkeiktieji vienuoliai“
Padavimas gruzinų liaudies motyvias;
Knyga išleista - 1964, leidykla „Vaga“;
Pasirašyta spaudai - 1964 11 30;
Iliustracijų dailininkė - Sigutė Valiuvienė;
Redaktorius - J. Stukas;

Antanas Vienuolis ypač gėrėjosi Kaukazo kalnais, todėl išgirdęs vieną legendą 1906 m. užrašė ją ir pa­vadino „Užkeiktieji vienuoliai“. Ši ankstyvi rašytojo legenda parašyta įvairių Kaukazo tautų folkloro motyvais. Rašytojas šiame kūrinyje pasiekė didelio meistriškumo, vaizdavimo ir stiliaus raiškumo. Vienuolio kalba šiose legendose - puošni ir paslaptinga. 

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Jonas Biliūnas „Apsakymai“;
Kurinys - „Lazda“;
Parašyta -  1906 m.;
Išleista knyga - 1984 metais, leidykloje „Vaga“;
Iliustracijų autorius - Kastytis Juodikaitis;
Redaktorė - J. Rudokienė;

J.Biliūno kūryba pasižymi aiškiu žmogaus vidinių išgyvenimų pavaizdavimu, tauriu humanizmu, jautriais ir lyriškais darbo žmonių paveikslais.Pamatinis visų kūrinių motyvas - žmogiškumas. J. Biliūnui didelę įtaką darė gyvenimo našta, kuri rašytoją slėgė visą amžių. Rašytojas aplinkui matė prislėgtus, išnaudojamus, skriaudžiamus ir niekinamus žmones, kurios ir aprašė savo kūriniuose. Skriauda ir skausmas - J.Biliūno kūrybos dėmesio centre. Novelės pavadinimas tarsi įprasmina patirtą tėvo skriaudą ir patyčią. Juk lazda - tai įrankis, su kuriuo niekas neglosto. O skliausteliuose esanti pastaba “ Mano draugo pasakojimas” – pabrėžia novelės tikroviškumą. Šiame apsakyme J.Biliūnas giliai pavaizdavo lietuvio kaimiečio dvasią, jo humaniškumą: greit užmiršti skriaudą, geru atsakyti į blogį, dovanoti priešams, žmogiškos prigimties supratimą, kuris pateisina, jog klysti yra žmoniška.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Jonas Biliūnas „Apsakymai“;
Kurinys - „Pirmutinis streikas“,
Kūrinio pirmoji publikacija – „Darbininkų balsas“, 1903, Nr. 5.
Išleista knyga - 1984 metais, leidykloje „Vaga“;
Iliustracijų autorius - Kastytis Juodikaitis;
Redaktorė - J. Rudokienė;

„Toks viltingas  ir giedras, kaip šiame apsakyme, J. Biliūnas tėra buvęs tik „Pirmutinio streiko“ metu.“ (Lukšienė,1956)

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Knyga išleista 1977m., Vilniuje;
Redaktorė - Z. Sandienė;
Techninis redaktorius - V. Serapinas;
Korektorė - L. Greblikienė;
Medžio raižynių autorius - Jonas Kuzminskis;
Viršelio dailininkas - M Liugaila;

Antanas Baranauskas - ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Jis pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir dvasinio turtingumo ryšius. Šiuo kūriniu A.Baranauskas siekė apginti lietuvių tautiškumą bei išsaugoti niokojamą šilelį. Poetas šią poemą sukūrė viešėdamas pas savo tėvus 1858-1859 vasaros metu.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Knyga išleista 1977m., Vilniuje;
Redaktorė - Z. Sandienė;
Techninis redaktorius - V. Serapinas;
Korektorė - L. Greblikienė;
Medžio raižynių autorius - Jonas Kuzminskis;
Viršelio dailininkas - M Liugaila;

Antanas Baranauskas - ryškiausias XIXa. vidurio lietuvių poetas, klasikinės poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų eiliuotų kūrinių autorius. Jis pirmasis lietuvių poezijoje prabilo apie gamtos ir dvasinio turtingumo ryšius. Šiuo kūriniu A.Baranauskas siekė apginti lietuvių tautiškumą bei išsaugoti niokojamą šilelį. Poetas šią poemą sukūrė viešėdamas pas savo tėvus 1858-1859 vasaros metu.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai