ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Rugsėjo 1-oji

Šventinių renginių programa Anykščiuose:

11 val. Šv. Mišios Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje už moksleivius, jų tėvus bei globėjus, krašto mokytojus ir ugdymo įstaigų darbuotojus.

12 val. Eitynės su ugdymo įstaigų atributika nuo Bažnyčios iki Kultūros centro. Dalyvauja Anykščių muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Vytauto Žiuko.

Nuo 11 val. Anykščių miesto parke ir aikštėje prie Kultūros centro – mugė, pramogos ir atrakcionai.

Prie Kultūros centro – Anykščių Kūrybos ir dailės mokyklos projekto-plenero „Anykštėnai sugrįžta kurti“ darbų paroda, „Robotukų akademija“ programa.

Miesto parke – Anykščių kūno kultūros ir sporto centro organizuojamos varžybos bei sportiniai-pramoginiai žaidimai, Anykščių baseino „Bangenis“, Anykščių policijos, Anykščių karate sporto klubo ir kitų teikėjų neformaliojo ugdymo veiklų pristatymas, kitos pramogos.

Gediminas Storpirštis

Nė nepyptelėjus antram telefono signalui, Gediminas Storpirštis atsiliepė romiu, tarsi iš apmastymų prikeltu balsu. Tikriausiai nė nereikia aiškinti, kad kalbantis su tokiu žmogumi, norisi kalbėti kuo mažiau. Norisi klausyti, klausyti, klausyti…

„Purpurinis vakaras varva…“

Gediminas Storpirštis yra žinomas kaip nusipelnęs aktorius ir bardas. Tikriausiai mažiau jis žinomas kaip įvairių dainuojamosios poezijos festivalių meno vadovas. Paklaustas kuo šios pareigos įdomios ar gal net ypatingos, jis nusijuokė: „Na, man tiesiog reikia užtikrinti, kad tai vyktų, turėtų tąsą ir viskas“. Tik paskui pridūrė, kad taip prisideda ne tik prie organizavimo, bet ir dainuojamosios poezijos sklaidos, tačiau čia beveik nėra meninės veiklos. O kalbėdamas būtent apie „Purpirinį vakarą“ pabrėžė, jog tai nacionalinis festivalis, kuriam išskirtinis dėmesys skiriamas jaunimui: „Mes stengiamės atsakingai pristatyti, padėti jauniems kūrėjams“. Tačiau tai nėra vienintelis festivalio išskirtinumas. Jo pavadinimas – „Purpurinis vakaras“ – išduoda sasają su Vytautu Kernagiu, kurio lūpos ne kartą dainavo „Purpurinis vakaras varva, lyg aplietas aviečių sultimis…“. Jaunieji atlikėjai, ruošdami savo programą įtraukia ir vieną gerbiamo maestro dainą ir taip prisideda prie jo atminimo bei muzikinio palikimo sklaidos.

„Trispalvis“

Režisierius Vytautas V. Landsbergis Anykščių apylinkėse baigė filmuoti filmą apie partizanus „Trispalvis“. Apie tai, koks šio kūrinio žanras – dokumentika, vaidybinis filmas, su kokiais sunkumais susidurta ieškant lėšų juostai, kalbamės su V.V. Landsbergiu.

Prasidėjo nuo dokumentikos. Išklausinėjom dvylika buvusių partizanų ir jų ryšininkių, bandydami apibendrinti, išgryninti miško brolio ar sesers portretą... Ieškojome atsakymo, kas vienijo šią karių gentį, nepabijojusią, apsisprendusią, beišeinančią.

Vėliau filmo žanras ėmė plėstis muzikinio filmo link, nes praeitą rudenį Ieva Narkutė ir Martynas Levickis įgrojo keletą partizaniškų dainų, sukurtų specialiai šiam mūsų filmui.

Paskui netikėtai atsirado dar vienas personažas – sakalas, minimas partizaniškose dainose. Tai nušauto kario siela, skrendanti virš savo tėviškės, prisimenanti. Ją ekranizuoti padėjo skraidanti kamera, su kuria smaginomės ištisas tris dienas, sklandydami virš Anykščių apylinkių ir filmuodami „Trispalvio“ vaidybines scenas. Stribų, partizanų, gamtos...

Taigi dabar filmas galėtų būti apibrėžtas, kaip dokumentinis-muzikinis-vaidybinis. O ko dar jis panorės ir pageidaus, nežinau, nes jis vystosi savaime, tarsi pats iš savęs.

„Purpurinis vakaras” 2013

Šių metų festivalis išsiskiria savo trukme. Dainuojamosios poezijos mylėtojai mėgautis renginiu galės ne dvi, kaip iki šiol, o tris dienas. „Purpurinis vakaras“ taip pat džiugins  renginių gausa. Pirmąjį vakarą susirinkusieji turės galimybę mėgautis Giedriaus ir Agnės Arbačiauskų bei jaunųjų Anykščių muzikantų koncertu, jaunųjų kino menininkų projektu „16mm“ bei 1-5-ojo festivalių „Purpurinis vakaras“ vaizdo įrašų peržiūra. Antrąją dieną džiugins dailininko Viktoro Šato tapybos darbų parodos „Žali paveikslai“ atidarymas bei vakaro koncertas. Po jo kultūrinių renginių gausa neleis jums ramiai miegoti: galėsite klausytis tarmiškų vidurnakčio skaitymų bei naktinių poetinių skaitymų „O už lango Šventoji“ (eiles skaitys jaunieji poetai ir bardai). Ryte jūs būsite kviečiami dalyvauti eisenoje su fakelais. Įdienojus į savo spektaklį kvies Andrius Kaniava, vėliau režisierė Giedrė Žičkytė kvies į filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūrą ir diskusiją, o renginį vainikus, visų laukiamas, Didysis festivalio pabaigos koncertas. Iš viso net 11 skirtingų kultūros renginių, be to, susitikimai su žymiais žmonėmis ir gaivinanti Dainų slėnio bei Anykščių atmosfera.

pasiGARSINK Anykščius

Šiemet anykštėnai bei miesto svečiai turės galimybę aplankyti gausybę miesto šventės renginių. Vienas iš didžiausių – šeštadienio koncertas „pasiGARSINK ANYKŠČIUS“. Jo metu bus galima pasiklausyti gana įvairios muzikos:  trankaus roko atstovų „Fear of Lying“ bei „Freaks on Floor“, folkloro motyvais persmelktų grupės „Žalvarinis“ dainų ir tikrų tikriausios melancholijos, grožio, subtilumo estetikos, tačiau tai ne Lars von Trier, o duetas iš Islandijos „Low Roar“.

Su vienu grupės nariu Ryan Karazija lietuviai turėjo progą susipažinti dar 2012 metais Vilniuje vykusiame festivalyje. Kažkur girdėta? Taip, jo senelio brolis Balys Karazija 1926 metais įkūrė „Anykščių Vyną“. Po atsitiktinio susipažinimo su gerai žinomu muzikos žurnalistu Ramūnu Zilniu Ryan jau tais pačiais metais grojo keliuose lietuviškuose festivaliuose „Loftas Fest“ bei „Karklė“. Tačiau abu kartus atlikėjas pasirodė vienas, be grupės. Taigi šiemet įvyks tai, kas buvo neįmanoma abu prėjusius kartus ir kartu išsipildys maža Ryan svajonė.

Na, o dabar šiek tiek istorijos apie patį „Low Roar“ grupės įkūrėją. Turbūt jau iš vardo matyti, jog jis nėra islandas. Ryan gimė ir užaugo Kalifornijoje. Ten grojo ir savo pirmojoje grupėje Audrye Sessions, kuri spėjo išleisti albumą „Black Seal“ ir net du EP „Black Seal“ ir „Tonequake“. Tačiau 2010 metų rugsėjį Ryan persikėlė gyventi į Islandiją, į savo žmonos tėvynę. Čia taip pat nepabėgo nuo savo troškimo kurti muziką ir subūrė projektą „Low Roar“, kurio jau primasis albumas buvo gerai įvertintas internetinės įrašų parduotuvės „Gogoyoko“, kuri grupės dainą „Just a Habit“ įtraukė į geriausių 2011 metų dainų trisdešimtuką. Įdomu pastebėti ir tai, jog dar įrašinėdama pirmąjį albumą grupė jau spėjo padirbėti su pasaulinio garso muzikos prodiuseriu Adrew Scheps, kuris savo muzikine bei garso estetika padėjo tokioms grupėms kaip „Red Hot Chili Peppers“, „Metalica“, solo artistams „Adele“, „Justin Timberlake“ bei „Jay-Z“ laimėti nemažai prestižinių muzikos apdovanojimų. „Low Roar“ jau ruošia antrajį albumą, kuris pasirodys dar šiais metais. Kas žino, galbūt šios miesto šventės metu turėsime progą išgirsti ir keletą dar niekam negirdėtų kurinių.

„VASAROS KLAVIŠAS“

Pirmą kartą Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyks fortepijono muzikos festivalis.

Projekte, skirtame pasaulio anykštėnų suvažiavimui, gros tik Anykščių krašto pianistai, sulaukę reikšmingų įvertinimų tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose.

Suprantama, dėl įvairių priežasčių iš didelio būrio Anykščius garsinančių muzikantų  pasirodys tik dalis jų. Festivalio atidaryme liepos 19 dieną 20 valandą  girdėsime mūsų krašto jaunųjų, tačiau jau spėjusių pasižymėti atlikėjų – Mildos Daunoraitės ir Pauliaus Raškevičiaus – skambinimą. Nors jie dar tik moksleiviai, tačiau savo profesionalumu žavi ne vieno tarptautinio konkurso bei festivalio autoritetingas komisijas ir žiūrovus. Festivalį atidarys   viena iš pirmųjų Anykščių krašto pianisčių  profesorė Gražina Ručytė – Landsbergienė.

Liepos 20 dieną  20 valandą gros M. K. Čiurlionio menų gimnazijos absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Guoda Indriūnaitė. Guoda taip pat pasirinko profesionalios pianistės kelią ir žada toliau studijuoti Vokietijoje.

Miesto šventės metu, liepos 27 dieną 20 valandą, sulauksime ilgamečio Šv. Mato bažnyčios vargonininko Juozo Aleknos anūko Gabrieliaus Aleknos iš JAV. Keturiolikos konkursų laureatas G. Alekna buvo pirmasis iš lietuvių, į garsiąją Juilliardo mokyklą Niujorke priimtas skiriant visą stipendiją, o 2006 m. jis tapo pirmuoju lietuviu, kuriam suteiktas šios mokyklos muzikos menų daktaro laipsnis.

„BUVOM. ESAM. BŪSMA!“

RENGINIŲ PROGRAMA

LIEPOS  26 d. (penktadienis)

10-18 val. Dalyvių registracija Pasaulio anykštėnų bendrijos namuose (Vilniaus g. 41).

KOPLYČIOJE – PASAULIO  ANYKŠTĖNŲ  KŪRYBOS  CENTRE (Vilniaus g. 36):

Diskusijos, renginiai, neformalūs susitikimai prie arbatos puodelio.
11-18 val. Renginių ciklas „LAIKO  EKRANAI“.
„MES ČIA“ –  40 kuriančių Anykštijos  dailininkų darbų paroda.
Jono Junevičiaus fotografijų parodos „Iš pasaulio anykštėnų istorijos“, dailės parodos „Anykštėnai grįžta kurti" pristatymas, videodokumentikos  „Vaizdai ir būsenos“ peržiūra (iš pasaulio anykštėnų suvažiavimų ir Anykščių istorijos).
Rimanto Vanago mažosios prozos knygos „Šventoji mano dvynė“, iliustruotos žinomų anykštėnų dailininkų kūrinių reprodukcijomis, sutiktuvės.
Pasaulio anykštėnų žvilgsnis į Anykštiją.  Diskusija: „Gimtinės bendro gėrio paieška“. Dalyvauja svečiai iš užsienio, Lietuvos ir Anykščių.

SAKRALINIO MENO CENTRE (Vilniaus g. 11):

14:30 val. Domicelės Tarabildienės meno parodos „Domicėlė Tarabildienė. Kūrybos versmės“ atidarymas. Koncertuoja Vaiva Vanagaitė ir Simona Cimbalistaitė ( mokyt. Irenos Meldaikienės fortepijono klasė).

Mija Džeinara Ubartienė

Smilkalai nuo seno buvo naudojami įvairiems ritualams ir gydymui. Dabar prekybos centruose jų pasirinkimas didžiulis. Tačiau žolininkai perspėja, kad kai kurie smilkalai gali būti žalingi – ne nuraminti, bet sukelti galvos skausmą ar net susargdinti.

Ir nuodas, ir vaistas

Smilkalai kaip religinių apeigų dalis ir sveikatinimo priemonė naudojami jau tūkstančius metų.  Dabar itin populiari kvapų terapija šiuolaikiniam žmogui leidžia atsipalaiduoti ar priartėti prie dieviškos substancijos.

Prekybos centruose – kaip niekad didelis šių kvapiųjų lazdelių pasirinkimas. Tačiau žolininkai perspėja, kad tokie smilkalai gali ne atpalaiduoti, o sukelti galvos skausmą, jais  piktnaudžiaujant – ir susargdinti.

Tibeto ir mongolų medicinos praktikė, žolininkė, įvairių netradicinių technikų žinovė ir menininkė  Mija Džeinara Ubartienė sako, kad prekybos centruose parduodami smilkalai yra anglies lazdelės, apipurkštos sintetiniais kvapais. Todėl daugeliui ilgiau pabuvus jais prismilkytoje patalpoje pradeda skaudėti galvą, pasireiškia alergija – sloga, čiaudulys ar net astma.

Seminaras

Visus, neabejojančius gamtos gydomąja galia, kviečiame į dviejų dienų seminarą, kuris liepos 13-14 dienomis vyks Anykščių miškuose. Tema – „Vaistingosios žiedų substancijos: vaistingų vandenų bei eterinių aliejų gamyba. Lietuviški smilkalai ir jų gydomosios paslaptys“. Seminaro metu numatytos teorinės ir praktinės dalys. Mokymo tikslas – išmokti įvaldyti unikalią gydomąją techniką, pasitelkiant ją kasdieninėse situacijose.

Sukauptomis žiniomis seminare dalinsis Tibeto medicinos Emchi Lama Mija Džeinara Ubartienė (tibetietiškas vardas Palden Lamo) ir žolininkas, kinų medicinos praktikas Giedrius Ubartas.

Mija ir Giedrius žinomi kaip kūrybiškos, plačių pažiūrų, stiprios, didelį potencialą turinčios ir nuolat tobulėjančios asmenybės. Savo šeimyninėje sąjungoje puoselėjantys dviejų tūkstančių metų senumo žinias. 

Žolininkai jau dešimtmetį rengia mokymus ir padeda žmonėms įveikti sunkias ligas: depresiją, šizofreniją, priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų, vyksta į Mongoliją padėti nevaisingoms šeimoms.

Mija Džeinara žinių dalį yra paveldėjusi iš močiutės Marės Kantautaitės. Sena ir tvirta prūsų giminė, pamario kraštas, Kowntautų ir Ashmantų giminės sąjungoje yra gimusi ir Lietuvos iškili asmenybė Vydūnas. Taip pat žinių semtasi iš Tibeto mongolų tantrų ir gyvųjų mokytojų.

„Velnio akmuo“ 2013

Liepos 11–14 dienomis penktą kartą Anykščių Dainuvos slėnyje įvyks muzikos festivalis "Velnio akmuo". Skelbiama festivalio veiksmo programa žada, kad ekstremalios muzikos ir rokenrolo atmosferos išties netrūks.

Dviejose festivalio scenose – Rytų ir Vakarų – koncertuos iš viso 28 grupės. Dar keletas siurprizų numatyti ir "Metaloklinikos" scenoje.  Be koncertų bus gausu kitų originalių festivalio pramogų ir akcentų.

"Jau darosi įprasta, kad festivalio programa kasmet vis intensyvėja. Pasirodymus dviejose pagrindinėse scenose teks rinktis – visko pamatyti nuo pirmųjų akordų iki "biso", deja, nepavyks. Tikimės, festivalio publika atsirinks savo favoritus ir liks patenkinti tiek roko, tiek metalo grupių koncertais. Beje, "Metaloklinikos" scenoje vyks ne tik mėgėjų pasigrojimai. Čia taip pat išvysime itin profesionalių paskaitų, kurių kuratoriais šiais metais bus kelios esminės festivalio grupės. Nekoncertinė festivalio programa platesnė. Dalis festivalio akcentų į programą nepatenka; tebūnie tai tampa atradimu festivalio dalyviams", – pasakojo festivalio organizatoriai.

Festivalio svečiai – "Angelus Apatrida"