ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

2017-ieji yra jubiliejiniai Anykščių bibliotekos metai. 1936 m. paskelbus „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą”, 1937 m. Lietuvoje pradėtos steigti valstybinės viešosios bibliotekos. Kartu su kitomis, naujai įsteigtomis, pradėjo gyvuoti tokio tipo biblioteka ir Anykščiuose. Bibliotekos įsteigimo dokumentuose rašoma: „Švietimo ministeris, pasirėmęs valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu, nuo 1937 m. kovo 15 d. įsteigia šias 64 viešąsias  valstybines  bibliotekas Utenos apskrityje: Anykščiuose II eilės, Molėtuose III eilės“…

1937 m. kovo 15 d. yra Anykščių viešosios bibliotekos įsteigimo data.

Iš bibliotekos istorijos

Bibliotekos veiklos pradžia buvo nelengva: stigo knygų ir patalpų, biblioteka buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą, trūko būtiniausio inventoriaus. Pirmasis Anykščių viešosios valstybinės bibliotekos vedėjas buvo Kazys Narijauskas, išdirbęs iki 1941 m. rugsėjo 15 d.

Antrojo pasaulinio karo metais biblioteka sudegė. Praūžus karo audrai, prasidėjo bibliotekos atkūrimas. Nuo 1944 m. gruodžio 1 d. Anykščių bibliotekoje dirbo mokytojas Pranas Pakalnis. Biblioteka nuo 1945 m.  iki 1950 m. buvo įsikūrusi privačiose patalpose J. Biliūno gatvėje. 1949 m. bibliotekai vadovavo Kazys Dilys, vėliau keletą mėnesių dirbo Janina Matikonytė, po jos Anykščių bibliotekos vedėja dirbo Vilė Pociūnaitė, kuri išvyko mokytis ir nebegrįžo vadovauti. Visą dešimtmetį – nuo 1951-ųjų iki 1961-ųjų Anykščių rajoninei bibliotekai vadovavo Rozalija Klimašauskaitė – žmogus, mylėjęs knygą, žmones, sugebėjęs tvarkyti visus bibliotekos reikalus. Tas laikotarpis buvo didelių  permainų metai: bibliotekoje gausėjo darbuotojų, gerokai išaugo knygų skaičius. 1955 m. biblioteka persikėlė į patalpas Paupio gatvėje Nr. 10. Be bibliotekos, tame pastate dar buvo įsikūręs Miesto Vykdomasis komitetas, Namų valdyba ir Pionierių namai. Pastatas, į kurį anuomet persikėlė biblioteka, buvo vienas seniausių Anykščių mieste. Tai buvę  dvarininkės Okuličiūtės rūmai.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Kiti autoriaus straipsniai  

2017 m. rugsėjo 28 dieną, 15 valandą, Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre atidaroma Abchazijos autonominės respublikos (Gruzija) dailininkų sąjungos narių paveikslų paroda-pardavimas „Rugsėjo 27-oji“.

Prieš dvidešimt penkerius metus tą dieną trys šimtai tūkstančių gruzinų paliko savo gimtąjį miestą Suchumį. Pabėgėliai gyvena įvairiose Gruzijos vietose ir užsienyje. Šiuo metu dailininkai gyvena Tbilisyje, bet priklauso Abchazijos autonominės respublikos dailininkų sąjungos skyriui. Menininkai tikisi greitai sugrįžti į savo gimtinę ir su abchazais draugiškai gyventi vienoje valstybėje. Parodoje pristatomi 27 dailininkų darbai, visus juos bus galima įsigyti. Paroda bus eksponuojama iki spalio 7 d.

Parodos atidaryme dalyvaus svečiai iš Gruzijos ambasados Lietuvoje, dailininkai iš Gruzijos: Amiran Kuprava, Nerse Batsaši,  Mirab Pipia, Mierab Efadze. Šie dailininkai Anykščiuose svečiuosis iki spalio 8 d., dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse „Angelų keliu“, bendraus su Anykščių krašto dailininkais, moksleiviais. Jų sukurti darbai papuoš Angelų muziejų.

Skaityti plačiau  

Bičiuliška 63 metrų vaišių užstalė iš rudens gėrybių – trisdešimt septynių rajono bendruomenių šeimininkų kulinarinės meistrystės įrodymas. Vienu sykiu viename puode išvirta daugiau nei tona obuolienės – bendras daugiau nei keturių šimtų anykštėnų darbo rezultatas. Įspūdinga beveik pusantro šimto originalių receptų obuolių pyragų dėlionė. Aštuoniasdešimties metrų ilgio ir dviejų su puse metrų pločio Aukštaitiška juosta iš obuolių – dvidešimt vienos krašto bendruomenės kūrinys. Tai – vienas per kitą įdomesni, kūrybiškesni ir originalesni sumanymai, kurie jau kelintą rudenį iš eilės Anykščiuose įgyvendinami per tradicinę derliaus šventę – Obuolines.

Kokioms bendroms veikloms Anykščiai jungsis per šių metų Obuolines? Mes kursime Obelų sodą!

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Rugpjūčio 26-ąją, šeštadienį, 13 val., Palatavio viensėdyje, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Troškūnų, vykusių iškilmių metu buvo pasitiktas Karalius Mindaugas, į Latavos kraštą grįžęs nauju skulptūriniu ženklu, kuris nuo šiol liudys Latavos krašto istorinę svarbą bei parodys kelius prie Palatavio piliakalnio ir į Andrioniškį.

Iškilmės prasidėjo Anykščių kultūros centro teatro Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ fragmentu. Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius skulptūrą ir kelio rodykles pašventinti pakvietė Troškūnų Švenčiausios Trejybės bažnyčios kleboną Saulių Filipavičių.

Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia dėkojo visiems, prisidėjusiems jau ne prie pirmos Anykščių krašte istorinę svarbą liudijančios skulptūros ir kelio rodyklių atsiradimo ir simboliškai senąją rodyklę, žymėjusią kelią į Palatavio piliakalnį, perdavė Anykščių A. Baranausko ir A Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktoriui Antanui Verbickui.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

“Mūsų “Pakeleivių” kolektyvas – gausus ir triukšmingas. Tai, ką mes grojame, nuo bardų muzikos šiek tiek nutolę. Tačiau turime akustinių, kamerinių kūrinių, kuriuos ir pateiksime festivalio “Purpurinis vakaras” klausytojams”, - sako aktorius, atlikėjas Rolandas Kazlas. Aktorius žada, kad šį ketvirtadienį prasidedančiame nacionaliniame bardų festivalyje būtinai nuskambės naujų dainų.

Rolandai, kuo jus žavi bardų muzika?

Gerai, kad esama tokios muzikos. “Purpuriniam vakarui” nereikia garsių pavardžių, šėlsmo ir iškeltų rankų prie scenos. Tai – klausytojų festivalis, jie čia svarbesni nei atlikėjai. Visada bus žmonių, kurie turi ką pasakyti, bet jei nebus, kas jų klauso, nebus ir festivalio. “Purpurinis vakaras” turi tradicijas. Tai vieta, kur žmonės gali išgirsti save, girdėti kitą, ramiai, tyliai pabūti. To šiandien labai trūksta.

Kaip žinote, kokia turi būti daina, kad žmonės išgirstų?

Nesu paėmęs gitaros į rankas, nesu prisėdęs prie klavišinių ar jokio kito instrumento. Tik jaučiu, kokia turi būti daina, mėginu ją visais įmanomais būdais ir garsais perteikti muzikantams. Jie greitai pagauna, ko aš noriu. Man pasisekė, mane supa puikūs profesionalai, dainas jie papildo savo aranžuotėmis ir mintimis. Visiems “Pakeleiviams” norisi, kad muzika nebūtų pigi, ar sukurpta iš dviejų akordų.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Ištikimiausiems festivalio „Purpurinis vakaras“ klausytojams Danijoje gyvenantis airis Denis Mc Laughlinas pažįstamas. Ne kartą koncertavęs Lietuvoje jis daugelį žavi emocingais tradicinio airiško folkloro ritmais. Šį rugpjūtį, Anykščiuose, ritmo bus keturgubai daugiau: Denis Mc Laughlinas į festivalį atvyksta su devintame dešimtmetyje Šiaurės Airijoje įkurta savo grupe „Thundering down“.

Specialiai 15min jis pasakoja apie grupę, save, muziką ir ryšius su Lietuva.

Broliai iš užtvindytos gatvės

„Mc Laughlinų šeimoje buvome 5 broliai ir 2 seserys. Muzika mūsų namuose suskambo prieš daugelį metų, kai brolis Johnas, dabartinis grupės bosistas, namo parsinešė gitarą. Šiandien visi broliai grojome gitaromis“, – pasakoja Denis.

Brolių trijulė – Johnas, Eamonas ir Denis – širdžiai artimiausios muzikos paieškas pradėjo nuo sunkiojo roko, paskui atėjo laikas kantri ir pop muzikai baruose. Bosinę gitarą pakeitęs klasikine, Denis pradėjo solo karjerą, į jo repertuarą ėmė brautis airiška tradicinė muzika.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

2017 metų Lietuvos medžio atrankos konkurso vertinimo komisija paskelbė 12 medžių, kurie varžysis antrajame etape. Dauguma jų – ąžuolai. Vienas iš jų – Elmės šešiakamienis ąžuolas, augantis Anykščių regioninio parko teritorijoje, Anykščių miškų urėdijos Pavarių girininkijoje.

Kiti – Adamavo ąžuolas, Buivydo ąžuolas, Grybiškių ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkti Papilės penkiolikakamienė ir Meškėnų liepos, Veisiejų ir Raganos uosiai,  Raganų eglė - Raganų šluota, Medaus obelis ir Aukštadvario kaštonas. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais ir balsuoti už juos bus galima Lietuvos arboristikos centro tinklalapyje nuo rugsėjo 20 d. Dalyvauti konkurse buvo pateiktos 49 paraiškos. Pagal konkurso nuostatus vienas pareiškėjas galėjo siūlyti tik vieną medį. Lietuvos metų medį rinks visuomenė, nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 19 d.balsuodama elektroninėje erdvėje.

Lietuvos metų medžio atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.

2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 dieną.

Skaityti plačiau  

Yra tokia viena, sena, gal ir banaloka, bet visiems gerai pažįstama tiesa: gyvenimas yra gražus tol, kol lieka pirmųjų kartų. Nors šiemet alternatyvios muzikos festivalis „Devilstone“ vyko devintąjį sykį, man jis buvo pirmasis. Nuo jo atsiradimo pradžios (2009) visada maniau, kad šiam festivaliui turiu subręsti. Niekada nebuvau didžiausia alternatyviosios instrumentinės muzikos fanė, neretai net švelniai pašiepdavau norvegų metalo grupę „Dimmu Borgir“, vadindama juos... „Dimmu Cheezburger“. Metalą priskirdavau galvos skausmui, o ir patys sunkiosios muzikos klausytojai man siejosi su aukštų decibelų balsais, juodais rūbais ir dieną naktį avimais kerzais (dabar tikriausiai skaitote ir galvojate: iš kokio tu rūsio išlindai?). Na, esu kilusi iš to paties miesto, kuriame vyksta renginys, tad žmonės neretai stebėdavosi: Tai tu dar nebuvai Devilstone?! Tu gal juokauji?! Privalai ten sudalyvauti, čia metų festivalis, pamatysi, bus gerai! O tam, kad pribręsčiau ir pagaliau pasakyčiau sau „OK, let’s go“, prireikė nei daug, nei mažai – septynerių metų.

Kad suprastum, kas yra „Devilstone“ ir su kuo jis valgomas, reikia pačiam ten apsilankyti, patirti, išklausyti, įsižiūrėti, patrepsėti ar tiesiog gerai papurtyti galvą, o pabaigoje – viską permąstant nuspręsti, kuo šis festivalis toks ypatingas ir kodėl jis kasmet pritraukia vis daugiau žmonių, kurie galbūt ir nėra susiję su alternatyviąja muzika. Žinote, man atrodo – aš supratau.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Liepos 20–23 dienomis 577-ąjį gimtadienį minėsiantys Anykščiai ruošia 4 dienas truksiančią, išskirtinių susitikimų ir nepamirštamų akimirkų kupiną šventę. Miesto šventės „ŠvenČIA Anykščiai!“ organizatoriai rajono gyventojams ir miesto svečiams siūlys apsilankyti daugiau nei trijose dešimtyse renginių: floristinių kilimų konkurse ir parodoje, mugėje, gyvo garso koncertuose, filmų peržiūrose, susitikimuose, išvysti pasaulyje pripažintų šokėjų pasirodymus ir šventinius fejerverkus.

„Miesto gimtadienis skirtas visiems, ir dideliems, ir mažiems, tad natūralu, kad šventinių renginių bus tikrai daug. Tikimės, kad įdomių veiklų čia ras kiekvienas svečias, kad ir iš kur jis būtų atvykęs“, - sako Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Liepos 20 d., ketvirtadienio, vakarą „Kino karavanas“ drauge su publicistu Ryčiu Zemkausku pristatys filmą SIERANEVADA“, o 90-metį švenčiantis A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus pakvies į literatūrinį vakarą.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Pirmadienio popietę šalia Medžių Lajų tako komplekso esančiame Dvaronių kaime, Anykščių rajone, atidarytas dar vienas turistų traukos objektas - Ekotakas. Keliaujantiems beveik kilometrą besidriekiančiu taku siūloma susipažinti su kerinčia Anykščių šilelio gamta ir čia anykštėno Žilvino Prano Smalsko įkurdintomis medinių skulptūrų kompozicijomis.

„Nors dėl kelio, vedančio prie Puntuko akmens ir Medžių lajų tako komplekso, rekonstrukcijos darbų ir teko ieškoti alternatyvių būdų, kaip mūsų rajone besilankantys turistai galėtų pasiekti šiuos objektus, iš čia jau spėjusių užsukti svečių, o dar net neprasidėjus kelio darbams, panašu, kad takas čia - tikrai ne be reikalo“, - sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai