ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Komedija „Menas”

Jau pirmą kartą išgirdę šios pjesės sinopsę (trumpą aprašymą), degėme nekantrumu šią pjesę iš kažkur gauti ir ją perskaityti. Gavome, perskaitėme ir abejonių apie tai, koks bus kitas spektaklis neliko. Norėjosi, reikėjo ir kažkaip išėjo – viskas labai greitai.



O išėjo taip, tik dėl draugystės. Tos tikrosios. Gal ir nieko nuostabaus, juk ir pati pjesė apie draugystę. O mes vistiek stebimės, kaip taip viskas pasisekė. Tada galvoji, ką darytum be visų tų bent piršto kraštelių prisilietusių prie šio kūrinio žmonių, jų atsidavimo, jų tikėjimo mumis ir savimi. Be didžiulio noro išleisti šį darbą ir draugystės šio kūrinio tiesiog nebūtų.



Gal todėl jis mums toks svarbus ir artimas – ilgai lauktas, bet greitai gimęs.

Tai spektaklis apie draugystę, apie tokius atrodytų neišskiriamus, nors ir labai skirtingus draugus, kuriuos Dainiaus Kazlausko „Meno“ pastatyme įkūnija Arūnas Sakalauskas (Seržas), Darius Meškauskas (Markas) ir Giedrius Savickas (Ivanas). Spektaklyje veiksmas ir sukasi apie tris, penkiolika metų pažįstamus draugus ir vieną baltą bei labai brangų paveikslą. Vienas iš draugų trijulės vardu Seržas, įsigijęs 200 000 Prancūzijos frankų kainavusį paveikslą, įžiebia nuoskaudą ir pyktį savo draugo Marko sieloje. Trečiojo draugo Ivano bandymai delikačiai užglostyti nesutarimus ne tik, kad nenuramina užvirusio konflikto, bet net atvirkščiai, įpila dar daugiau alyvos į jį. Ilgaamžės draugystės tvirtumas smarkiai susvyruoja. Neretas žiūrovas stebėdamas spektaklį pajus „Meno“ herojuose atpažįstąs save ar savo draugus – kartais viename jų, o kartais po truputį visuose. Per humoro prizmę „Menas“ kartais net iki skausmo įtaigiai atskleidžia draugystės, o ir paties gyvenimo subtilybes. Draugystės, kuri ne ką mažiau ypatingas dalykas nei meilė ir, kurios puoselėjimas bėgant metams – nepaprastas uždavinys.



Anykščių kultūros centras. 2015 m. vasario 26 d. 18 val.

Bili­etai: 9; 12 EUR.