ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Žurnalistas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Rimantas Povilas Vanagas, kilęs iš Anykščių krašto, prieš daugiau nei du dešimtmečius grįžo į gimtinę čia gyventi ir kurti. XXI a. pradžioje jis tapo garsiausiai girdimu Anykščių krašto, turtingame literatūrinėmis tradicijomis, kūrybiniu balsu.

Per trisdešimt originalių poezijos, prozos ir publicistikos knygų suaugusiems ir vaikams autorius su jam būdingu atkaklumu ir tikslumu gilinasi į autentiškas Lietuvos ir Anykščių krašto vertybes, savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos žiniasklaidoje. Jo taiklus žodis, šalies kultūros procesų vertinimai nuolat sklinda iš Lietuvos kultūrinės spaudos ir interneto portalų puslapių.



Visuomeniškas, gebantis būti kultūros kelrodžiu ne tik Anykščiuose, bet ir visoje Lietuvoje, R. P. Vanagas anykštėnų vertinamas kaip išskirtinė laikmečio dovana.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Anykščių rajono savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 2018 metų Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijai. Kultūros premija skiriama Anykščių krašto (rajono) asmeniui arba savo kilme anykštėnui už paskutinių 5 (penkerių) metų nuopelnus krašto (rajono) kultūrai.

Kandidatai gauti T. Mikeliūnaitės premiją teikiami ištisus metus. Užpildytas anketas iki spalio 15 dienos prašome siųsti el. p. info@anyksciai.lt arba audrone.pajarskiene@anyksciai.lt, arba teikti užklijuotame voke, ant voko nurodant „Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija“, adresu: - Anykščių rajono savivaldybės administracija, J. Biliūno g. 23, 29111 Anykščiai, arba šiuo adresu perduoti Bendrojo ir ūkio skyriaus Vieno langelio padalinio darbuotojui.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Taip pat, ornamento viduryje stovės tipis - mūsų visos Anykščių bendruomenės susirinkimo vieta, kuriame rengsime įvairias edukacijas, užsiėmimus, pasakų vakarus ir pan. Tokiu būdu norime sumažinti atskirtį tarp kartų, kuo daugiau šviesti visuomenę apie senuosius papročius, kultūrą, amatus, gyvenseną.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka jau 11 metų palaiko glaudžius profesinius ryšius su Latvijos Madonos rajono biblioteka, vadovaujama direktorės Imeldos Saulite ir Estijos Raplos apskrities biblioteka, vadovaujama direktorės Oie Raaslepp. Bendradarbiavimas su šiomis bibliotekomis prasidėjo dar 2007 m., kuomet tų metų gegužę buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Pagal šią sutartį visos trys bibliotekos kas dvejus metus eiliškumo tvarka suvažiuoja viena pas kitą.

2018 m. rugpjūčio mėn. 28-30 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojai, taip pat ir kolegos iš Latvijos lankėsi Estijos Raplos apskrities bibliotekoje ir ne viename jos filialų. Kvalifikacinio-pažintinio vizito tikslas – aplankyti Estijos bibliotekas, pasidalinti patirtimi bibliotekinio darbo srityje, perimti sėkmingą patirtį, pasidomėti, kokias veiklas ir paslaugas Raplos bibliotekos siūlo savo lankytojams, supažindinti kolegas su Anykščių viešosios bibliotekos šiandienos veiklos kryptimis bei prioritetais, taip pat su teikiamomis paslaugomis ir svarbiausiais projektais.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Džiugu pastebėti, kad šiame – naujų technologijų amžiuje dar yra nemažai žmonių gerbiančių ir vertinančių knygas, o anykštėnų kraštotyrininkų sukauptos asmeninės bibliotekos tik patvirtina, kad mylinčių spausdintą žodį Anykščių krašte tikrai yra.

Šiame straipsnyje apžvelgtos anykštėnų kraštotyrininkų Jono Juodelio, Tautvilio Užos, Jono Sriubo namų bibliotekos ir Algimanto Bekenio, Gedimino Grinos, Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriui padovanotos asmeninių bibliotekų knygų kolekcijos.

Viena didžiausių – Anykščių krašto šviesuolio, gėlininko, bitininko ir kraštotyrininko Jono Juodelio namų biblioteka. Koks jos likimas laukia, 2017 metais netekus savininko, nuspėti yra sunku, tačiau, kokia ji buvo, esant kraštotyrininkui gyvam, verta sužinoti. Prieš penkerius metus. J. Juodelis su džiaugsmu pasakojo, rodė ir didžiavosi sukaupta daugiau kaip 4000 knygų ir periodinių leidinių asmenine biblioteka. Nesutilpo ji viename kambaryje, todėl knygos buvo sudėliotos skirtingose namo vietose, o periodinių leidinių įrišti komplektai buvo sukrauti „ant aukšto“ (namo pastogėje). Knygos atkeliavę iš įvairių  šalių, dovanotos, kelios paveldėtos iš šeimos narių, o daugiausia jų – pirktos.  Beveik visose – įrašai su knygos įsigijimo data ir savininko parašu. Tokius įrašus knygose, kaip nuosavybės ženklus, dažniausiai palieka tikri kolekcininkai. J. Juodelio bibliotekoje knygos lietuvių, rusų, vokiečių ir latvių kalbomis. Rusų kalba knygos atkeliavę iš Maskvos ir Leningrado (dabar Sankt-Peterburgo), vokiškas knygas bibliotekos savininkas gavo iš pusbrolio Stasio Juodelio. Latvių kalba knygos paženklintos įrašais, liudijančiais, kad jos yra dovanotos svečių, apsilankiusių J. Juodelio sodyboje, kuri Anykščiuose prieš pora dešimtmečių buvo išrinkta, kaip viena gražiausiai tvarkomų sodybų. Todėl neatsitiktinai bibliotekoje  sukaupta daugiau kaip 100 fiz. vnt. knygų apie augalų auginimą bei jų priežiūrą.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Kirtimų kultūros centro inicijuotas projektas „Garsinės peržiūros“ jau antrą kartą iškeliauja po Lietuvą, o rugsėjo 5 d. 20:00 atvyks į Anykščių menų inkubatorių-menų studiją. „Garsinių peržiūrų“ metu bus pristatomas nebylusis filmas „Sekmadienio žmonės“ (rež. R. Siodmakas ir G. Ulmeris), kuriam muzikinį takelį kurė ir gyvai atliks eksperimentinės elektronikos ir džiazo grupė „Sheep Got Waxed“.

Anykščių gyventojai turės galimybę išvysti vieną pirmųjų nepriklausomų hibridinių filmų ­­– Roberto Siodmako „Sekmadienio žmones“ (vok. k. „Menschen am Sonntag“), kuris 1930 metais buvo sukurtas drauge su Holivude vėliau išgarsėjusiais Edgaru G. Ulmeriu ir Biliu Vailderiu. Šis vasariškas, žaismingas filmas yra tarsi reportažas pasakojantis apie tarpukario Berlyną, jo gyventojus, filmo kūrėjams artimą ir gerai pažįstamą kasdienybę. Filmo dėka turime unikalią galimybę išvysti neišlikusio tarpukario Berlyno gatves, paplūdimius ir parkus. Dokumentiniai kadrai nejučia persipina su šmaikščiai režisierių kuriama istorija apie atsitiktines pažintis ir saujelę jaunų žmonių leidžiančių karštą sekmadienio popietę prie Wannsee ežero.

Skaityti plačiau  

Šeštadienį, rugpjūčio 18 d., vienuoliktojo nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ baigiamajame koncerte netrūko gerų emocijų, euforijos ir prasmingų minčių. Anykščių Dainuvos slėnyje gausiai susirinkę žiūrovai nenorėjo paleisti nuo scenos koncerto dalyvių. Visų atlikėjų pasirodymus palydėjo audringais aplodismentais ir garsiais šūksniais.

Trečioji „Purpurinio vakaro“ diena prasidėjo Vytauto Kernagio fondo „Vaikų sceninio meistriškumo“ stovyklos koncertu aikštėje, prie Anykščių kultūros centro. Jame pasirodė kelios dešimtys stovyklos dalyvių. Jaunieji atlikėjai užbūrė žaismingomis emocijomis ir prasmingais, lyriškais tekstais. Jų akys spindėjo žavesiu, o vadovės Ramintos Naujanytės – Bjelles veide spindėjo plati šypsena ir džiaugsmas dėl savo auklėtinių. Vėliau aktorių grupė „Teatriukas“ skyrė mažiesiems klausytojams koncertą „Vaikų ir bardų vidudienis”. Aktoriai vaikus ragino „pamankštinti kauliukus“, paišdykauti, padūkti kartu su jais ir žinoma – dainuoti bei šokti.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Ji retai duoda interviu, nemėgsta fotografuotis, tačiau daugybė žmonių žino jos parašytas eilutes: „Purpurinis vakaras varva...” Beveik prieš penkias dešimtis metų gimusios poetės Dalios Saukaitytės tekstas tapo ne tik vienos populiariausių dainų pradžia, bet ir festivalio pavadinimu. Nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras” Anykščiuose šį savaitgalį vyks jau vienuoliktą kartą.

Poetė Dalia Saukaitytė, bene kelis pastaruosius dešimtmečius neberašanti eilėraščių, daugeliui literatūros, ypač dainuojamosios poezijos mylėtojų yra legendinė ir gana paslaptinga kūrėja: retai žiniasklaidai dalina interviu, atsisako dalyvauti literatūros vakaruose, jos eiliuotų tekstų nerasi jokiame šiandienos kultūros savaitraštyje. Viskas, kas pavadinta poezija, parašyta XX amžiuje ir beveik viskas sudėta į dvi poezijos knygeles „Rugpjūčio žemuogės” (1972 m.) ir „Spalio laukas” (1977 m.).

Festivalio „Purpurinis vakaras” išvakarėse pasirodė asociacijos „Slinktys” išleista Dalios Saukaitytės eilėraščių rinktinė „Purpurinis vakaras”. Poetė sako, jog ši knyga yra jos pagarbos ženklas Vytautui Kernagiui ir festivaliui „Purpurinis vakaras”.

Vytautas Kernagis pirmąją poetės eilėraščių knygą vadino labiausiai išdainuota lietuvių poezijos knyga. Aktoriui Kostui Smoriginui Dalios poezija buvo pradžių pradžia.

Prieš festivalį „Purpurinis vakaras” Dalią Saukaitytę kalbino LRT laidos „Muzikinis vidudienis” viena iš rengėjų Audronė Kažukauskaitė.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Šių metų liepos 14–28 dienomis Schierke‘je (Vokietija) vyko tarptautinis jaunimo mainų susitikimas „Move and Taste“, finansuojamas Europos Komisijos programos „Erasmus +: veiklus jaunimas“ lėšomis bei remiamas Saksonijos–Anhalto žemės (Vokietija).

60 projekto dalyvių su grupių vadovais atvyko iš Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos ir Vokietijos.

Lietuvai atstovavo Anykščių rajono komanda, kurią sudarė Anykščių Jono Biliūno, Anykščių rajono Svėdasų Juozo-Tumo Vaižganto ir Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijų mokiniai – Karolis Bružas, Pijus Ermolavičius, Gabrielius Keibas, Vaiva Musteikytė, Julija Paškauskaitė, Vilgailė Petrauskaitė, Gintautas Ražanskas, Liepa Emilija Skruzdytė, Gintaras Žvikas. Komandą lydėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Inga Beresnevičiūtė.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

„Šiuos metus galėsiu pavadinti iššūkių metais”, - šypsosi dainininkė Raminta Naujanytė-Bjelle. Du koncertus surengusi Amerikoje, vieną Šveicarijoje, naujame LRT sezone turėsianti savo muzikinę laidą, gavusi pasiūlymą rugpjūčio 18 dieną Anykščiuose vesti tradicinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras” koncertą, dainininkė kraunasi lagaminus į Islandiją. Daugiau nei pusmetį Ramintai teks derinti darbus Lietuvoje ir mokslus Islandijos menų akademijoje.

“Niekaip nesitikėjau, kad mūsų laida apie jaunas, alternatyvias muzikos grupes atsidurs televizijoje, dabar reikės kažkaip derinti mokslus ir darbą”, - sako Raminta. Jos balse – daugiau džiaugsmo nei apgailestavimo: pasimokyti elektroninės kompozicijos Islandijoje ji visada norėjo – santūri Šiaurės estetika, sako, be galo žavi.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai