ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Profesorius Osvaldas Janonis – ištikimas bibliografijai ir gimtajam kraštui - (2016 05 24)

   
Osvaldas Janonis
Osvaldas Janonis
Berezauskienė Audronė
Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos globėjas, kraštietis mokslininkas-bibliografas, kraštotyrininkas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, knygų autorius ir sudarytojas, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto dr. afil. profesorius Osvaldas Janonis savanoriškai visą savo laiką skiria Anykščių krašto kultūros ir istorijos rašytiniam paveldui tyrinėti. Profesorius net septynias knygas paskyrė Surdegio (Anykščių r.)  miestelio istorijai aprašyti. Jis išleido tris spausdintas ir keturias elektronines „Anykščių krašto tyrėjo parankines knygas“, į kurias sudėjo archyvuose ir įvairiuose rankraštynuose surinktą medžiagą apie Anykščių kraštą. Jo dėka iš užmaršties  prikeltos ir ištyrinėtos  Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės senosios stačiatikių Šv. Mišių knygos bei cerkvės archyvas, atskleista ir jaunajai kartai parodyta visapusiška knygos sandara, kitaip tariant – visa „knygos anatomija“.
 
Anykštėno mokslininko darbų sąrašas didžiulis ir be pabaigos... Atrodytų iš kur tas entuziazmas, tas pasiaukojimas... Prof. O. Janonio autobibliografinėje rodyklėje dr. Regina Varnienė rašo: „<...> Surdegyje, žaibiškai pralėkusi vaikystė įsirėžė Osvaldo atmintin ir širdin. Ką reiškia būti susijusiam su kraštu? Manoma, kad tikrai glaudus santykis su kraštu bus tada, kai žmogus ne tik jaus jo grožį, bet ir jį pažins<...>“. Pažinti Anykščių kraštą būsimajam mokslininkui padėjo mama Veronika Genčiauskienė. Jos dėka ne tik meilė gimtajam kraštui, bet ir knygai Osvaldą lydėjo nuo pat vaikystės. Mama dirbdama Ramaškonių, Surdegio kaimų bibliotekose sudomino sūnų bibliotekiniu darbu. Pasirinkęs bibliotekininko-bibliografo profesiją O. Janonis daug laiko leido ne tik bibliotekose, bet ir archyvuose. 1974 m. jis surinko archyvinę bei spausdintą kraštotyros medžiagą ir parengė Surdegio bibliotekos istoriją, kuri buvo skirta paminėti bibliotekos 25-ąsias gyvavimo metines. Tai buvo ne tik geriausia, bet ir viena pirmųjų parašytų Anykščių rajono bibliotekų istorijų.

test
Profesorius prie senųjų knygų parodos bibliotekoje, 2014 m.

Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga
 
Žymus kraštietis O. Janonis gimė 1948 m. lapkričio 25 d. Netikiškių kaime (Anykščių r.). Mokėsi įvairiose Anykščių krašto mokyklose. 1955–1957 m. – Netikiškių pradinėje mokykloje, 1957–1959 m. – Vertimų pradinėje mokykloje, 1959–1961 m. – Andrioniškio septynmetėje mokykloje, 1961–1963 m. – Surdegio aštuonmetėje mokykloje, 1963–1966 m. mokėsi ir baigė Troškūnų vidurinę mokyklą. 1966–1970 m. O. Janonis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete bibliotekininkystę ir bibliografiją, įgijo mokslinio bibliotekininko-bibliografo išsilavinimą. 1970–1971 m. O. Janonis dirbo Lietuvos respublikinės bibliotekos (Vilnius) Lituanistikos-kraštotyros skyriuje bibliografu ir vyresniuoju redaktoriumi. Ir studijų, ir darbo metais jaunasis bibliografas pasižymėjo pareigingumu, kruopštumu, kritiniu mąstymu. 1971 m. buvo pakviestas dirbti vyresniuoju dėstytoju  Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete. Penkeri pedagoginio darbo metai atskleidė jo pedagoginius sugebėjimus, išryškino polinkį moksliniam darbui. 1971–1972 m. jis buvo  Politinės ekonomijos katedros dėstytojas, 1972–1979 m. – naujai įkurtos Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vyresnysis dėstytojas, 1979–1982 m. – šios katedros asistentas, 1982–1992 m. – docentas. 1992–1993 m. buvo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentas.

O. Janonis 1979 m. apsigynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Metodologiniai bibliografinės produkcijos sisteminio tyrimo aspektai“. Gabus pedagogas 1992 m. iš Kauno vakarinio fakulteto Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros perėjo į  Informatikos katedrą – užėmė docento pareigas. 1993–2011 m. O. Janonis dėstė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentams bibliografijos disciplinas. 1993–2005 m. jis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros docentas. 2005–2011 m. O. Janonis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesorius. Jis dėstė kursus: bibliografijos teorija, Lietuvių bibliografija, informacijos tvarkyba ir ieška (bibliografinis aprašas), bibliografinė heuristika. Nuo 2011 m. jis yra Vilniaus universiteto afiliuotasis profesorius.  Bibliografijos metodikos mokslų autorius paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių publikacijų bibliografijos mokslo metodologijos, bibliografijos teorijos, Lietuvos valstybinės ir lietuvių nacionalinės bibliografijos klausimais, daugiau kaip 50 mokslo populiarinimo publikacijų, taip pat analitinių ir referatinių apžvalgų, sudarė ir redagavo bibliografinių rodyklių.

Mokslinė kraštotyros veikla

Pastaruoju metu žymus mokslininkas visą savo laiką skiria gimtojo Anykščių krašto istorijos tyrinėjimams.  2012–2014 m.  prof. O. Janonis parengė spaudai didžiulį, trijų dalių leidinį „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. Leidinio paskirtis – palengvinti archyvinių dokumentų ir faktografinės medžiagos paiešką Anykščių rajono kraštotyrininkams ir kitiems Anykščių krašto praeities tyrėjams. Tai analogo šalyje neturintys leidiniai. Tokio pobūdžio parankinių knygų rengimo metodikos nėra, ją sukūrė pats knygų sudarytojas. Prof. O. Janonis yra bibliografijos metodologijos mokslo autorius. 

test

Pirmojoje knygoje – Anykščių kraštas Rusijos imperijos sudėtyje (1795–1914 m.) ir Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918 m.). Antroje knygoje pateikiama vardų rodyklė, į kurią pateko asmenvardžiai, vietovardžiai ir kolektyvai, paminėti pirmosios knygos pirmosios dalies archyvinių dokumentų bibliografiniuose aprašuose ir anotacijose bei antrosios dalies sąrašuose ir lentelėse. Į pirmosios knygos dalykinį sąrašą pirmiausia buvo įrašyti dokumentai, kurių antraštėse minimos Anykščių krašto vietovės (valsčiai, miesteliai, kaimai, viensėdžiai ir t. t.), kolektyvai (draugijos, įstaigos, organizacijos ir pan.) ar veikėjai. Leidinio rengėjas peržiūrėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Vilniaus universiteto bibliotekų retų knygų ir rankraščių skyrių kortelių ir elektroninius katalogus. Pirmoje parankinės knygos dalyje pateikta gausybė įvairios faktografinės medžiagos: statistinių duomenų, žinių apie draugijas, kunigus, parapijiečių skaičių, vienuolynus, mokesčius, mokyklas ir mokytojus, valsčių viršaičius ir raštininkus, miestiečių valdybų seniūnus, pašto ir telegrafo skyrius bei jų viršininkus, medicinos darbuotojus ir pan. Čia skaitytojai randa faktografinių duomenų žemėvaldos ir žemėtvarkos klausimais: dvarininkų, miestiečių, valstiečių ir kitų žemės savininkų pavardes, jų turėtos žemės dydį ir t.t. 

Trečioji knyga, skirta tarpukariui ir okupacijų metams. Leidinyje pirmą kartą pristatomas ir paties prof. O. Janonio sutvarkytas Anykščių Aleksandro Neviškio cerkvės archyvas. Rengiant knygą, dalį bylų apyrašų sudarytojui teko peržiūrėti de visu pačiuose archyvuose. Bibliografiniame bylų apraše nurodomi įprasti elementai: bylos antraštė, chronologinė aprėptis, saugojimo vieta, fondo, apyrašo ir bylos numeriai. Trečioje parankinėje knygoje papildomai nurodyti ir fondų pavadinimai. Tai padeda skaitytojui pačiam atlikti išsamesnę jį dominančių archyvinių dokumentų paiešką. Knygos rengėjas pasistengė, kad bibliografinė ir faktografinė medžiaga parankinėse knygose būtų pateikta aiškiai, patraukliai ir, svarbiausia, patogiai.

Kiekvienas kraštotyrininkas ar Anykščių krašto praeities tyrėjas šiomis parankinėmis knygomis dabar gali naudotis įvairiais atvejais: parūpus peržiūrėti, kokie archyviniai dokumentai apie jo tiriamąją vietovę žinomi leidinio sudarytojui, prireikus nustatyti vietos mokytojo, dvasininko ar kokio kito asmens vardą ar gyvenimo datas ir t. t. Parankinės tyrėjo knygos padeda tyrėjams sutaupyti laiko, ieškant archyvinių dokumentų ir faktinių duomenų, skatina aktyviau naudotis tokiomis paieškomis.

Paminklas nykstančiam Surdegiui

test
SURDEGIS IR JO APYLINKĖS, 2014 m.

Prof. O. Janonis parengė ir išleido net septynias knygas apie Surdegį – Anykščių rajono miestelį, garsų savo praeitimi.  2014 m. mokslininkas savo lėšomis išleido beveik 400 puslapių knygą „Surdegis ir jo apylinkės: atminimo knyga“. Ši knyga atvertė ne vieną visiškai pamirštą šios vietovės istorijos puslapį, vienaip ar kitaip paliesdama visas Surdegio miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Svarbią vietą leidinyje užima miestelio ir apylinkių istorija (karai, trėmimai, partizaninis judėjimas ir t. t.), iškelti į dienos šviesą nežinomi Surdegio istorijos faktai: aprašytos veikusios draugijos, rateliai, įvairios organizacijos, grupės ir pan. Leidinyje minima daugiau kaip šeši tūkstančiai surdegiečių.

test

Knygoje Surdegio miestelio ir aplinkinių kaimų gyvenimo laikotarpis nuo seniausių  iki šių laikų, atverčiami visiškai pamiršti ir nežinomi istorijos puslapiai, vienaip ar kitaip paliečiantys visas miestelio gyvenimo puses ir rūpesčius. Atminimo knyga apima aštuonis skyrius: 1) Gyventojai. Gyvenamosios vietovės. Valdymas. Savivalda; 2) Istorija. Archeologija; 3) Ūkis. Pramonė; 4) Prekyba. Transportas. Ryšiai; 5) Sveikatos apsauga. Sportas; 6) Kultūra. Švietimas. Menas; 7) Religija;  8) Personalijos. Turinys rodo leidinio universalumą. Svarbią vietą leidinyje užima mietelio ir 50 apylinkinių kaimų istorija. Ypatingas dėmesys kreiptas į kaimui visada buvusius kertinius dalykus – bažnyčią ir mokyklą, apžvelgtos kaime kultivuotos religijos. Knygoje straipsniai ne tik apie kunigus, vikarus, vargonininkus, bet ir žymiausius dvasininkus, kurie yra lankęsi cerkvėse ir bažnyčioje. Nepamirštos religinės šventės, koplyčios ir varpų istorija. Religijos skyrius – vienas iš detaliausių ir plačiausių leidinio skyrių. Nemažai dėmesio knygoje teko švietimui: mokykloms, pedagogams, žymiausiems mokiniams. Besidomintys kultūros ir meno klausimais knygoje ras informacijos apie skaityklas, bibliotekas, klubus, kultūros namus, meno saviveiklą, kiną ir kitokią kaime vykusią veiklą. 

Mokslininkas-kraštotyrininkas sukūrė savotišką paminklą nykstančiam Surdegiui. Pats autorius apie savo kilnų darbą štai ką sako: „Norėjau, kad knyga  užgriebtų kiekvieno surdegiečio protą ir širdį, sukeltų tikrą pasididžiavimo savo miesteliu ir jo apylinkėmis jausmą, būtų viena iš priemonių savo gimtojo krašto meilei jų vaikuose ugdyti ir palaikyti. Leidinys turi padėti girdėti miestelį ir jo apylinkes kalbant, justi surdegiečius džiaugiantis ir liūdint. Gręžiojimasis į gimtojo krašto praeitį visada pakutena žmogaus širdį ir ramina sielą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tokios knygos – tai galinga kraštiečių jungė“.

Prof. O. Janonio, kaip atsidavusio gimtojo krašto tyrėjo dėka, jaunoji karta galės sužinoti savo gimtojo krašto istoriją, pajusti to krašto praeities dvasią. Nors prof. O. Janonis sako, kad ši knyga yra tik praskleista Surdegio praeities uždanga , o miestelio ir jo apylinkių istorija tebelieka plačiu dirvonu plėšti,  galime patikinti, kad jau atliktas milžiniškas darbas. Tai svarbus rašytinis paminklas jau septintąjį šimtmetį skaičiuojančiam, dabar gerokai sunykusiam Surdegio miesteliui ir šiame krašte gyvenusiems žmonėms.

Rašytinio Anykščių krašto paveldo tyrinėjimas
 
Tyrinėdamas Anykščių krašto praeitį, 2012 m. mokslininkas atkreipė dėmesį į Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės archyvą ir senąsias stačiatikių knygas. Visus dokumentus jis tyrinėjo beveik dvejus metus. O. Janonis susistemino archyvinius dokumentus, sudarė jų apyrašus. Kraštotyrininko duomenimis, cerkvės archyve saugomi 1848–1985 m. dokumentai. Archyvą sudaro septyni apyrašai: 1) metrikų knygos ir išrašai iš jų; 2) metinės žinios apie cerkvę; 3) parapijiečių sąrašai ir žinios apie išpažintis; 4) gauti ir išsiųsti dokumentai; 5) finansiniai reikalai; 6) cerkvės remontai ir rekonstrukcijos; 7) kitų cerkvių dokumentai. Iš viso archyve yra 73 bylos, kuriose 2 tūkst. 487 lapai. Sudaryta pagalbinė asmenų, minimų metrikų knygose ir išrašuose iš jų, rodyklė. O. Janonio dėka stačiatikybės istorikai, kraštotyrininkai šiame archyve ras įvairios medžiagos apie cerkvės istoriją: jos administratorius, psalmių skaitytojus, cerkvės tarybą ir seniūnus, kasdieninį parapijos gyvenimą, finansinius reikalus ir kt. 

test

Mokslininkas tyrinėjo ir Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvėje saugomas senąsias liturgines knygas. Kraštotyrininkui rūpėjo ne tik jas ištirti, įvertinti, aprašyti, bet ir surengti šių unikalių senų ir retų spaudinių parodą – parodyti knygas ne tik anykštėnams, bet ir kitų miestų gyventojams. Jo iniciatyva ir rūpesčiu Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje organizuota paroda „Senosios stačiatikių Šv. Mišių knygos“ sutraukė lankytojus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių. Paroda buvo gausiai lankoma ir veikė visus metus. Parodoje buvo eksponuojamos XIX–XX a. pradžioje Sankt Peterburge, Maskvoje ir Kijeve išleistos stačiatikių apeigų knygos. Seniausia parodoje buvo 1802 m. Kijevo Pečersko Lavros spaustuvėje išspausdinta knyga. Dauguma kitų knygų išleistos XIX a. 2-ojoje pusėje, trylika – 1900–1906 m. Tyrėjas padarė išvadą, kad 47 knygos iš Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės yra didžiulis spausdinto žodžio istorijos lobis, spausdinto kultūros paveldo dalis. Knygos vertingos ne tik dėl jų meninio lygio, bet ir dėl nedidelio išlikusio egzempliorių skaičiaus.

test
Senųjų knygų paroda, 2014 m.

test
Iš dešinės prof. Osvaldas Janonis su prof. Libertu Klimka Anykščių bibliotekoje, 2014 m.

Unikali „Knygos anatomija“ 
 
Jau antrus metus po Lietuvos bibliotekas keliauja profesoriaus O. Janonio sumanyta ir kartu su anykštėnais bibliotekininkais sukurta edukacinė plakatų paroda „Knygos anatomija“. Analogo šalyje neturinčios parodos siekis parodyti knygų skaitytojams mažiau žinomas arba visai nežinomas knygos puses ir detales. Idėjos autoriaus dėka, bibliotekininkai rado ne tik knygos smegenis, stuburą ir širdį, bet ir ląsteles, kraujo kūnelius, chromosomas, plaučius ir net DNR bei įvairias bakterijas, naikinančias knygos gyvastį. Plakatuose knygos oda – popierius, kuris gali būti plonas ar storas, lygus ar grublėtas, pirštų antspaudai – spaustuvinis šriftas, ūgis – knygos formatas, stuburas – knygos viršelis ir įrišimas. Knygose esantys nuosavybės ženklai: autografai, antspaudai, dedikacijos, ekslibriai buvo prilyginti DNR koduotėms knygos organizme, kurie parodo jos savininką, atskleidžia jo asmenybę, požiūrį bei vertybes. Parodoje „Knygos anatomija“ šalia bibliotekininkų sukurtų plakatų eksponuojamos knygos bei atskiros jos sudedamosios dalys, popieriaus pavyzdžiai bei įvairios pagalbinės vaizdinės priemonės. Devyniolikoje plakatų pateikta 340 knygos organų ir kitų sudedamųjų dalių apibrėžčių, dar daugiau – jų iliustracijų. Anykščių bibliotekininkai jau įsitikino, kad ši edukacinė paroda savaime, nejaučiamai verčia skaitytoją rūpestingiau elgtis su knyga. 

test

Naujausia mokslininko kraštotyrininko O. Janonio idėja – „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinis žodynas“. Nors dar vyksta knygos leidybos parengiamieji darbai, tačiau jau yra surinkta medžiagos daugiau kaip apie 200 kraštotyrininkų, sisteminami jų darbų aprašai, tikslinami biografiniai ir bibliografiniai duomenys.

Prof. O. Janonio veiklos įvertinimas
 
Už nuopelnus mūsų šalies kultūrai ir už mokslinę veiklą prof. O. Janonis apdovanotas Vaclovo Biržiškos premija. 1996 m. jis tapo pirmuoju šios premijos laureatu. 2012 m. už atsidavimą kraštotyros veiklai, pasiaukojantį darbą siekiant išsaugoti gimtojo Anykščių krašto istoriją, jam paskirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija. Žymus mokslininkas apdovanotas Kultūros ministerijos premija už bibliotekininkystės,  bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose (2005 m.). Vilniaus universiteto rektorius O. Janoniui yra tris kartus pareiškęs padėkas (1980, 1985 ir 2006 m.). Jo nuopelnus bibliografijai vertino ne tik aukščiau esančios institucijos, bet ir kolegos. Jau 1994 m. pasirodžius O. Janonio leidiniui „Nacionalinės bibliografijos paraštėje“ Ona Voverienė žurnale „Tarp knygų“ rašė: „ Tai unikalus leidinys mūsų profesijos specialioje literatūroje, rašytas sau ir pasirinktu žanru jautriau ir giliau atskleidžiantis mokslininko nerimą dėl Lietuvos nacionalinės bibliografijos būklės, dėl jos ateities. <...>Autorius visa savo būtimi, mintimis, svajone <...> ir dienoraščiu...su datomis mokslo istorijai pateikė jautrų, nerimastingą mokslininko dvasinį portretą, patvirtinusį Norberto Vinerio teiginį, kad ne tas yra mokslininkas, kuris gali dirbti mokslinį darbą, o tas, kuris jo nedirbti negali. Bibliografijos dienoraštis...su datomis (pradėtas rašyti 1989 m. vasario 1 d. ir baigtas 1993 m. kovo 13 d.) – tai idėjų ir konkrečių siūlymų programa nacionalinės bibliografijos metodikai tobulinti, bibliografinio darbo organizavimui gerinti, bibliografijos moksliniams tyrinėjimams plėtoti, bibliografo profesijos prestižui visuomenėje atkurti.<...>“ O. Voverienė O. Janonio leidinį įvertino, kaip vieną gražiausių Lietuvos bibliografijos istorijos puslapių, liudijančių doro ir sąžiningo mokslininko būties ir minties harmoniją ir kaip tvirtą pamatą bibliografijos mokslo suklestėjimui Lietuvoje. Profesoriaus nuopelnus bibliografijos moksle ir šiandien akcentuoja dr. Regina Varnienė: „Kad ir kas kalbėtų apie Lietuvos bibliografijos mokslo tradicijas, vis tiek pirmiausia mini Osvaldo Janonio pavardę. <...> Profesorius iki šiol yra labiausiai šalyje ir užsienyje cituojamas Lietuvos bibliografijos mokslininkas“.

Anykštėnai bibliotekininkai dėkingi Anykščių viešosios bibliotekos globėjui profesoriui O. Janoniui už savanoriškas iniciatyvas Anykščių rašytinio kultūros paveldo išsaugojimo veikloje, unikalias idėjas populiarinant Knygos anatomiją ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, už analogo šalyje neturinčių Anykščių krašto tyrėjo parankinių knygų rengimą ir leidybą, už rengiamą Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinį žodyną bei konsultacijas bibliotekiniame darbe.
Kiti autoriaus straipsniai Kryptis 
 Autorius: Berezauskienė Audronė
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai