ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
Po konkurso „Šviečiantys Anykščiai“ - (2017 12 27)
„Šviečiantys Anykščiai“
Dažnas Anykščių svečias pastebi, kad šventiniu laikotarpiu mūsų miestas labai gražiai apšviestas. Šventinis apšvietimas kas metai vis gausesnis. Savo pastatus pasipuošia įstaigos ir organizacijos, gyventojai. Jei viešąsias miesto erdves šventiškai apšviečia iš rajono biudžeto lėšų, tai gyventojai ir ne biudžetinės įstaigos puošiasi iš savų pinigų. Kad paskatintų gražiausių šventinių apšvietimų autorius, Anykščių rajono savivaldybės administracija jau antrus metus iš eilės skelbia konkursą „Šviečiantys Anykščiai“. Konkurso dalyviai skirstomi į dvi kategorijas: Įstaigos ir organizacijos arba gyventojai. Norintys dalyvauti konkurse turi užsiregistruoti savivaldybės puslapyje, taip duodami sutikimą, kad jų šventinis apšvietimas bus apžiūrimas ir vertinamas. Laiku užsiregistravusius konkurso dalyvius šiemet vertino savivaldybėje sudaryta komisija. Buvau šios komisijos narys. Du vakarus su komisija važinėjome po Anykščių rajoną ir apžiūrėjome visus dvidešimt du konkursantus, šventiškai apšvietusius savo pastatų fasadus ir teritorijas. Išrinkome aštuonis nugalėtojus, kuriems bus išdalintas 1500 Eur. prizinis fondas. I vietų laimėtojams bus skiriama po 250,00 Eur, II vietų laimėtojams – po 200,00 Eur, III vietų, Facebook žaidimo ir specialiojo prizo nugalėtojams – po 150,00 Eur.
Pirmosios kategorijos, apimančios gyvenamųjų būstų fasadus, balkonus, aplinkas, laimėtoja tapo Zita Vitkevičienė, sukūrusi „Kalėdų senelio rezidenciją“ Keblonių kaime
Ant karnizų kiniškos girliandos
Kategorijos, apimančios gyvenamųjų būstų fasadus, balkonus, aplinkas, laimėtojai: Zita Vitkevičienė, sukūrusi „Kalėdų senelio rezidenciją“ Keblonių kaime; antroji vieta skirta Anelei ir Vytautui Mackoniams, papuošusiems sodybą Naujuosiuose Elmininkuose; trečioji - Eglei Demir, gyvenamojo namo fasadą apšvietusiai Anykščių mieste.
Šios kategorijos konkurso laureatais tapo tie pretendentai, kurių darbai buvo saviti, papuošimuose buvo mažiausiai klaidų. Dauguma konkursantų puošėsi „kaip visi“. Maximoje pirktas kiniškas girliandas sukabino ant pastatų karnizų. Kai dauguma būna panašūs arba vienodi, labiausiai pastebimi tampa ne tradiciškai pasipuošę. Ieškodami išskirtinumo, konkurso laureatai apšvietė savo kiemus išradingai, tapdami miestelių šventiniais akcentais.
Konkursantų dažniausiai daroma klaida yra ta, kad perkrauna kiemą įvairiais žaislais. Suneša viską ką turi ir padaro didelį chaosą. Kai žaislų kiekis didžiulis, sunku suvaldyti proporcijas. Dažnai Kalėdų senis ir elniai būna „ne mastelyje“. Visi žinome, kokio dydžio pagal žmogų turėtų būti elnias. O kai elnias seniui būna iki pusiaujo, atrodo kad šuo. Jei iki kelių – kiškis. O jei virš galvos – dramblys. Nereikia skirtingo dydžio figūrėlių jungti į vieną kinkinį. Tokiems žmonėms, kurie turi daug žaislų iš skirtingų komplektų, siūlau pasirinkti vieną, arba sudėlioti atskirom grupėm pagal dydį. Skirtingų dydžių žaislų grupės, sustatytos pagarbiais atstumais, perspektyvoje galėtų atrodyti kaip vienodos.
Dar viena dažna klaida yra ta, kad konkursantai puošiasi savo uždarus kiemus. Tų iliuminacijų nuo gatvės dažnai nesimato. O konkurso vienas iš vertinimo kriterijų yra papuošimo pastebimumas, viešumas. Savivaldybė moka premijinius pinigus už miestų ir gyvenviečių šventinį apšvietimą, o ne už savo uždarų kiemų papuošimą.
Pirmosios kategorijos, apimančios gyvenamųjų būstų fasadus, balkonus, aplinkas, laimėtoja tapo Zita Vitkevičienė, sukūrusi „Kalėdų senelio rezidenciją“ Keblonių kaime
Ant karnizų kiniškos girliandos
Kategorijos, apimančios gyvenamųjų būstų fasadus, balkonus, aplinkas, laimėtojai: Zita Vitkevičienė, sukūrusi „Kalėdų senelio rezidenciją“ Keblonių kaime; antroji vieta skirta Anelei ir Vytautui Mackoniams, papuošusiems sodybą Naujuosiuose Elmininkuose; trečioji - Eglei Demir, gyvenamojo namo fasadą apšvietusiai Anykščių mieste.
Šios kategorijos konkurso laureatais tapo tie pretendentai, kurių darbai buvo saviti, papuošimuose buvo mažiausiai klaidų. Dauguma konkursantų puošėsi „kaip visi“. Maximoje pirktas kiniškas girliandas sukabino ant pastatų karnizų. Kai dauguma būna panašūs arba vienodi, labiausiai pastebimi tampa ne tradiciškai pasipuošę. Ieškodami išskirtinumo, konkurso laureatai apšvietė savo kiemus išradingai, tapdami miestelių šventiniais akcentais.
Konkursantų dažniausiai daroma klaida yra ta, kad perkrauna kiemą įvairiais žaislais. Suneša viską ką turi ir padaro didelį chaosą. Kai žaislų kiekis didžiulis, sunku suvaldyti proporcijas. Dažnai Kalėdų senis ir elniai būna „ne mastelyje“. Visi žinome, kokio dydžio pagal žmogų turėtų būti elnias. O kai elnias seniui būna iki pusiaujo, atrodo kad šuo. Jei iki kelių – kiškis. O jei virš galvos – dramblys. Nereikia skirtingo dydžio figūrėlių jungti į vieną kinkinį. Tokiems žmonėms, kurie turi daug žaislų iš skirtingų komplektų, siūlau pasirinkti vieną, arba sudėlioti atskirom grupėm pagal dydį. Skirtingų dydžių žaislų grupės, sustatytos pagarbiais atstumais, perspektyvoje galėtų atrodyti kaip vienodos.
Dar viena dažna klaida yra ta, kad konkursantai puošiasi savo uždarus kiemus. Tų iliuminacijų nuo gatvės dažnai nesimato. O konkurso vienas iš vertinimo kriterijų yra papuošimo pastebimumas, viešumas. Savivaldybė moka premijinius pinigus už miestų ir gyvenviečių šventinį apšvietimą, o ne už savo uždarų kiemų papuošimą.
Pirmosios kategorijos, apimančios gyvenamųjų būstų fasadus, balkonus, aplinkas, antroji vieta skirta Anelei ir Vytautui Mackoniams, papuošusiems sodybą Naujuosiuose Elmininkuose
Besmegenis su tautiniu šaliku
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų ir teritorijų kategorijoje laimėtojai: pirmoji vieta Jolės gėlių krautuvėlė; antroji vieta SPA Vilnius Anykščiai, trečioji – gėlių salonas „Lanka“.
Šioje kategorijoje besivaržančių supratimas apie apšvietimo dizainą yra labai ne vienodas. Gal vienintėlė Jolės gėlių krautuvėlė apsiėjo be kiniškos girliandos ant karnizo. Pasišvietė originaliai: žvakėmis ir žaliuzėmis ant langų. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo toks, kad iš apšvietimo būtų galima nuspėti kuo įstaiga prekiauja ar užsiima. Be pigu atspėti, kai keli gėlių salonai turi didžiules vitrinas, kuriose matosi floristikos prekės. Tiems kas vitrinų neturi, reikėjo parodyti išradingumą. Vieniems tai pasisekė, kitiems – ne.
Nors konkursas buvo apšvietimo, keli konkursantai pateikė darbus visai neapšviestus. Buvo pateiktas vertinti didžiulis vainikas, pastatytas už tvoros ant žemės ir paremtas į namo kampą prie skardinio lietvamzdžio. Nuo gatvės jo nesimatė. Darbas neatitiko konkurso sąlygų. Vertinimui buvo pateikta terasa apstatyta eglutėmis, kurioje galima atsigerti arbatos. Gražu, bet konkursas – apšvietimo, o ne poilsio aikštelių.
Kaimo bendruomenės reta kuri suprato, kad jų darbas turi būti bendro miestelio apšvietimo dalis. Vieni puošėsi kabinetų langus, kiti įėjimų stogelius. Vertinimui buvo pateiktas ir didžiulis besmegenis, sudėtas iš trijų šieno rulonų. Idėja originali, tik neišbaigta. Nebuvo apšvietimo, besmegenis be nosies, bet su trispalviu šaliku. Trispalvė vėliava yra mūsų valstybės simbolis. Tad neaišku, kas norėta pasakyti užrišus tautinių spalvų šaliką besmegeniui ant kaklo. Tai padaryta iš mandrumo ar nesupratimo? Vėliavos valkioti ant besmegenio nederėtų.
Jei konkursas vyks ir kitais metais, manau kaimo bendruomenes reiktų išskirti į atskirą kategoriją, arba jungti prie gyventojų. Nors teoriškai jos yra juridiniai vienetai, bet konkursinį darbą paruošią savo jėgomis. Dažnai tai daro vienas žmogus. Jiems konkuruoti su SPA Vilnius Anykščiai nėra vilties. SPA savo papuošimamas sukurti pasamdo profesionalus (nors ir tie neapsiėjo be kiniškos girliandos ant karnizo). Tokiai įstaigai svarbu savo įvaizdį pakelti prieš klientus, jie gali tam skirti pinigų. Kaimo bendruomenės niekuo neprekiauja, o jų klientai – kaimo žmonės. Lygintis nėra galimybių. Kelis metus pabandę konkuruoti, gali prarasti viltį ir nesistengti. Manau, varžydamosios su sau lygiais kaimo bendruomenės turėtų daugiau galimybių tobulėti. Išmoktų vertinti patirtį, mokytis iš klaidų. Nes konkurso esmė tokia ir yra: „Skatinti bendruomenes, įstaigas, įmones, organizacijas, visus rajono gyventojus artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių proga papuošti pastatus, namus, gyvenamąją, darbo aplinką, ugdyti žmonių kūrybiškumą, skatinti aukšto estetinio lygio aplinkos puošimą, kurti aplinkos šventinio apšvietimo instaliacijos tradicijas.“
Pirmosios kategorijos, apimančios gyvenamųjų būstų fasadus, balkonus, aplinkas, trečioji vieta skirta Eglei Demir, gyvenamojo namo fasadą apšvietusiai Anykščių mieste
Raudų siena
Keli konkurso dalyviai savo šviesos instaliacijas laikė išjungtas. Įjungė tik atvykus komisijai. Manau, konkursas vykdomas ir tam, kad Anykščiai šviestų visu tamsiuoju metų laiku. Labai svarbu sukurti šventinę nuotaiką miesto svečiams, turistams ir visiems anykštėnams. Kiekvieną vakarą šviečia miesto biudžetinių įstaigų fasadai. Jie konkurse nedalyvavo, bet į miesto šventinį apšvietimą įneša didžiulį indėlį. Vienos įstaigos banaliai aprėmina girliandomis pastato kontūrus, kitos ieško naujovių. Besistengdamos išsiskirti įmonės tai pasivadina „bibOILteka“, tai tampa „Raudų siena“.
Originaliai šiais metais apšviestos ir Anykščių viešosios erdvės. J. Biliūno gatvė labai puošni, padabinta naujaisiais miesto ženklais. A. Baranausko aikštės medžiai išsiskiria ypatingais sodais. Tik aištės vejos ir takų apšvietimas įneša nedidelį chaosą. Vejose pastatytos dviejų dydžių šviečiančios piramidės derančios prie kabančių sodų. Tų šviestuvų galėtų ir užtekti, bet atsiranda ir trečias variantas - piramidėmis neuždengti vejos žibintai, ir ketvirtas – šaligatvių šviestuvai. Vienai erdvei keturių variantų šviestuvų ant žemės – per daug. Su naujais puikiais kabančiais sodais konkuruoja ant gatvės apšvietimo stulpų (Vilniaus gatvės prieigose) kabantys lempučių „spiečiai“. Manau, juos iš aikštės reiktų perkabinti tolyn į Vilniaus gatvę.
Geru pavyzdžiu galėčiau paminėti Naujų vėjų bendruomenės ne vienerius metus puošiamą Vyskupo skverą. Čia eklektikos mažiausia. Šviečiančios sferos kas metai kabinamos panašaus dydžio. Stilistika vieninga. Tikiosi su metais jų dar daugės ir Vyskupo skvero erdvė taps labai šviesi ir stilinga, turinti savo veidą.
Turėdami gerų pavyzdžių, stenkimės visi vardan tų Anykščių, vardan tos Lietuvos...
Konkurso vertinimo komisijos narys Žilvinas Pranas Smalskas.
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų teritorijų kategorijoje laimėtoju tapo Jolės gėlių krautuvėlė
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų teritorijų kategorijoje antroji vieta SPA Vilnius Anykščiai
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų teritorijų kategorijoje trečioji vieta skirta gėlių salonui „Lanka“
Specialusis komisijos prizas šiais metais skiriamas Anykščių medžių lajų tako kompleksui, ne tik įspūdingai nušvitusiam Anykščių šilelyje, bet į Anykščių rajoną atnešusiam dar vieną įsimintiną dieną – Šv. Liucijos arba kitaip – šviesos dieną
Keli konkurso dalyviai savo šviesos instaliacijas laikė išjungtas. Įjungė tik atvykus komisijai. Manau, konkursas vykdomas ir tam, kad Anykščiai šviestų visu tamsiuoju metų laiku. Labai svarbu sukurti šventinę nuotaiką miesto svečiams, turistams ir visiems anykštėnams. Kiekvieną vakarą šviečia miesto biudžetinių įstaigų fasadai. Jie konkurse nedalyvavo, bet į miesto šventinį apšvietimą įneša didžiulį indėlį. Vienos įstaigos banaliai aprėmina girliandomis pastato kontūrus, kitos ieško naujovių. Besistengdamos išsiskirti įmonės tai pasivadina „bibOILteka“, tai tampa „Raudų siena“.
Originaliai šiais metais apšviestos ir Anykščių viešosios erdvės. J. Biliūno gatvė labai puošni, padabinta naujaisiais miesto ženklais. A. Baranausko aikštės medžiai išsiskiria ypatingais sodais. Tik aištės vejos ir takų apšvietimas įneša nedidelį chaosą. Vejose pastatytos dviejų dydžių šviečiančios piramidės derančios prie kabančių sodų. Tų šviestuvų galėtų ir užtekti, bet atsiranda ir trečias variantas - piramidėmis neuždengti vejos žibintai, ir ketvirtas – šaligatvių šviestuvai. Vienai erdvei keturių variantų šviestuvų ant žemės – per daug. Su naujais puikiais kabančiais sodais konkuruoja ant gatvės apšvietimo stulpų (Vilniaus gatvės prieigose) kabantys lempučių „spiečiai“. Manau, juos iš aikštės reiktų perkabinti tolyn į Vilniaus gatvę.
Geru pavyzdžiu galėčiau paminėti Naujų vėjų bendruomenės ne vienerius metus puošiamą Vyskupo skverą. Čia eklektikos mažiausia. Šviečiančios sferos kas metai kabinamos panašaus dydžio. Stilistika vieninga. Tikiosi su metais jų dar daugės ir Vyskupo skvero erdvė taps labai šviesi ir stilinga, turinti savo veidą.
Turėdami gerų pavyzdžių, stenkimės visi vardan tų Anykščių, vardan tos Lietuvos...
Konkurso vertinimo komisijos narys Žilvinas Pranas Smalskas.
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų teritorijų kategorijoje laimėtoju tapo Jolės gėlių krautuvėlė
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų teritorijų kategorijoje antroji vieta SPA Vilnius Anykščiai
Prekybos, turizmo objektų, biurų, verslo įstaigų ar įmonių, visuomeninės paskirties pastatų vitrinų, fasadų teritorijų kategorijoje trečioji vieta skirta gėlių salonui „Lanka“
Specialusis komisijos prizas šiais metais skiriamas Anykščių medžių lajų tako kompleksui, ne tik įspūdingai nušvitusiam Anykščių šilelyje, bet į Anykščių rajoną atnešusiam dar vieną įsimintiną dieną – Šv. Liucijos arba kitaip – šviesos dieną
Autorius: Smalskas Žilvinas Pranas
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!