ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Vaižganto metai prasidėjo Svėdasuose dokumentinio filmo peržiūra - (2019 03 14)

   
Bagdonas Vytautas
Kovo 10-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus salėje įvyko dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“ peržiūra ir susitikimas su šio filmo kūrėjais. Tokį netradicinį renginį, skirtą Vaižganto metams ir Malaišių žemės sūnaus lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo ir blaivintojo, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms, organizavo Viešoji įstaiga „Atvertos langinės“ kartu su partneriais Svėdasų seniūnija, Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriumi ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejumi. Šio filmo peržiūra buvo pirmasis Vaižganto metams skirtas renginys ir Anykščių rajone, ir Svėdasų krašte, įžanga į numatytų gausių renginių ciklą.

Įžanginiu žodžiu renginį pradėjo Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis, pabrėžęs koks tebėra reikšmingas Vaižganto vaidmuo pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse kartų kartoms ir koks brangus šio žmogaus atminimas jo gimtojo Svėdasų krašto žmonėms. Seniūno ištartus žodžius patvirtino konkretus vaizdas: pasižiūrėti dokumentinio filmo ir susitikti su jo kūrėjais žiūrovų prisirinko pilnutėlė kultūros namų salė. Čia, pasibaigus Šv. Mišioms Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje susirinko tikintieji, suvažiavo įvairių seniūnijos kampelių gyventojai, salėje galėjai matyti ir atvykusius iš kaimyninių rajonų. Daugiau kaip valandos trukmės dokumentinį – vaidybinį filmą „Tumo kodeksas“ visi stebėjo labai įdėmiai, susikaupę, akylai sekdami kiekvieną aktoriaus Ramūno Cicėno, atlikusio Vaižganto vaidmenį, žingsnį bei kitų vaidybą, taip pat pateikiamus mokslininkų komentarus. Ypatingai visus žiūrovus maloniai stebino iš ekrano skambėjusi sodri ir skambi tarmiška Vaižganto, akylai visi sekė rašytojo gimtuosiuose Malaišiuose sukurtus filmo epizodus.

test
Dokumentinį filmą „Tumo kodeksas“ pristatė ir atsakė į žiūrovų klausimus scenarijaus autorė žurnalistė Liudvika Pociūnienė ir režisierius Eimantas Belickas

Dokumentinio filmo „Tumo kodeksas“, kurį sukūrė Viešoji įstaiga „Ketvirta versija“ kartu su Nacionaline televizija (LRT) kūrėjai atskleidė labai ryškų ir daugialypį Vaižganto paveikslą. Ekrane žiūrovas išvydo jį kaip rašytoją, publicistą, laikraščių leidėją ir redaktorių, politiką, visuomenės veikėją, kunigą, naujų talentų – „deimančiukų“ – ieškotoją, literatūros mokslininką ir dar daugelyje kitų veiklos barų besireiškusį asmenį. Pamatė Vaižgantą ir buityje, santykiuose su kitais žmonėmis, su savo žmogiškomis silpnybėmis, su šmaikštumu, humoro jausmu, liūdesio ir nerimo gaidelėmis. Ir, žinoma, su savo mylimu šuneliu Kauku ir gražiai čiulbančiomis kanarėlėmis...

Po fimo peržiūros salėje pasigirdo garsūs plojimai – taip žiūrovai vieningai išreiškė pagarbą bei padėką ir filmo kūrėjams, ir pagrindiniam herojui – žymiajam savo kraštiečiui Juozui Tumui-Vaižgantui.

test
Filmą apie savo žymųjį kraštietį artipilnėje salėje svėdasiškiai ir kitų vietovių gyventojai sutiko gausiais plojimais ir palankiais vertinimais

Kai kuriuos filmo kūrimo epizodus prisiminė, į gausius žiūrovų klausimus atsakė į svečius pas svėdasiškius atvykusi filmo scenarijaus autorė žinoma šalies žurnalistė Liudvika Pociūnienė ir režisierius Eimantas Belickas. ( Šiame renginyje turėjo dalyvauti dar ir aktorius Ramūnas Cicėnas bei prodiuserė Teresa Zibolienė, tačiau dėl ligų bei kitų rimtų priežasčių į Svėdasus jie negalėjo atvykti.) Pasak garbingų svečių, šio filmo „gimimas“ trūko net ketvertą metų. Pirmiausia atsirado idėja sukurti filmą apie tokį gerai visiems žinomą Lietuvai nusipelniusį žmogų, paskui teko atlikti kūrybinius bandymus, dalyvauti konkursuose, gauti finansavimą, na, o paskui jau vyko visas kūrybinis procesas. Su ypatingu pakilimu kai kuriuos epizodus kūrybinė grupė filmavo Vaižganto gimtinėje Malaišiuose, kur „pilna aukštaitiškos dvasios“. Su dėkingumu scenarijaus autorė ir režisierius atsiliepė apie vietinius gyventojus, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, pagelbėjo organizuojant filmavimo darbus Malaišiuose.

test
Su filmo kūrėjais scenarijaus autore Liudvika Pociūniene ir režisieriumi Eimantu Belicku bendrauja šio prasmingo renginio organizatorė Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ vadovė Rūta Stanevičienė

Žiūrovai domėjosi apie filmo pabaigoje nuskambėjusį teiginį, kad Vaižganto amžinojo poilsio vieta Kauno Vytautinės bažnyčios požemiuose yra tuščia ir galimai didžiojo Nemuno potvynio metu palaikai buvo išplukdyti. Atsiradusią ir plačiai pastaruoju metu eskaluojamą „tuščio kapo legendą“ pakomentavusi Liudvika Pociūnienė teigė, kad iš tiesų 1946 metų didžiojo potvynio metu Vaižganto plaikai galėjo būti išplauti, nes jų neberandama.  Pavasariniai potvyniai Kaune būdavo dažni ( net ir filme yra užfiksuoti archyviniai kadrai, kai po Vytauto Didžiojo bažnyčią zakristijonas irstosi valtimi). Sovietmečiu nelabai kam rūpėjo rašytojo ir kunigo amžinojo poilsio vieta, todėl kapo bažnyčios požemiuose ilgai nebuvo ieškota ir pasigesta. Žiūrovai teiravosi, kas konsultavo aktorių Ramūną Cicėną, kuris bandė kalbėti svėdasietiška tarme. Režisierius Eimantas Belickas paaiškino, kad tai kilusio iš Kupiškio Aušrio Kopūsto nuopelnas. Jis ruošdavo tarmiškus tekstus, siųsdavo aktoriui, visaip konsultavo. (Beje, A. Kopūstas ir pats filmavosi Malaišiuose kurtame epizode: vaidino vežiką, kuris iš Mosėdžio, kur kunigavo vikaras Juozas Tumas, vežė arkliniu vežimu jį aplankiusį brolį Joną Tumą į geležinkelio stotį su draudžiamos lietuviškos spaudos lagaminu...) Kai kas iš renginio dalyvių pastebėjo, kad kupiškėnų tarmė skiriasi nuo svėdasiškių. Pasak L. Pociūnienės, norėjosi, kad Vaižgantas prabiltų ne taisyklinga, normine kalba, bet sava tarme. Grynai svėdasietiška tarme jo „prakalbinti“ filme nepasisekė, nes ir gyvenime jis vien svėdasietiškai nekalbėjo. Juk buvo kilnojamas iš parapijos į parapiją, gyveno daugelyje Lietuvos vietovių. Žemaitijoje gyvendamas jis „žemaičiuodvo“, net kartais žemaitiškai ir laiškus rašydavo. Kaune apsigyvenusio Vaižganto kalba daugiau darėsi normine. Kažkas iš žiūrovų sakė, kad Svėdasų krašte yra ir daugiau senų sodybų, ne vien tik Malaišiuose, kur irgi galima būtų filmuoti. L. Pociūnienė patikino, kad ateityje, kai kurs kitą istorinį filmą, paieškos ir kitų kaimo vietovių. Šiaip daug kas filmus kuria dažniausiai Rumšiškių liaudies buities muziejuje, kur gausu istorinę praeitį menančių pastatų. Tačiau „Tumo kodekso“ kūrėjai norėjo užfuksuoti autentiškus vaizdus Aukštaitijoje, būtent  Juozo Tumo-Vaižganto tėviškėje...

test
Su svėdasiškiais po filmo peržiūros bendrauja (iš kairės į dešinę) scenaristė Liudvika Pociūnienė, režisierius Eimantas Belickas ir renginio organizatorė Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ vadovė Rūta Stanevičienė

Būta ir daugiau klausimų, į kuriuos atsakyta, paaiškinta, pakomentuota. Akivaizdu, kad renginio dalyviai, žiūrėdami filmą „Tumo kodeksas“ viskuo domėjosi, neliko abejingi.

Susitikimo pabaigoje kaip padėkos ir pagarbos simbolį renginio organizatorė Viešosios įstaigos „Atvertos langinės“ vadovė Rūta Stanevičienė dokumentinio filmo kūrėjams įteikė Daujočių kaimo kulinarinio paveldo puoselėtojos Aldonos Žilytės iškeptas gardžias „babkas“ ir svėdasiškės juostų audėjos Aušros Petniūnaitės išaustas dailias tautines juosteles su filmo pavadinimu „Tumo kodeksas“. Seniūnas Valentinas Neniškis įteikė gėlių, o Svėdasų krašto  (Vaižganto) muziejaus muziejininkas žurnalistas Vytautas Bagdonas, dovanodamas svečiams savo parengtus fotografijų albumus „Nusilenkime Vaižganto Žemei...“,  pakvietė juos, o taip pat ir visus šio gausaus sambūrio dalyvius, į rugsėjo 14-ąją Malaišiuose vyksiančią tradicinę respublikinę šventę – „Vaižgantines“.
      
Parengė ir fotografavo žurnalistas Vytautas Bagdonas.
Kiti autoriaus straipsniai Kryptis 
 Autorius: Bagdonas Vytautas
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai