ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Anykštėnų kraštotyrininkų asmeninės bibliotekos – jų kultūrinio gyvenimo dalis - (2018 09 03)

   
„Vilniaus šiokiadieniai“
„Vilniaus šiokiadieniai“
Berezauskienė Audronė
Džiugu pastebėti, kad šiame – naujų technologijų amžiuje dar yra nemažai žmonių gerbiančių ir vertinančių knygas, o anykštėnų kraštotyrininkų sukauptos asmeninės bibliotekos tik patvirtina, kad mylinčių spausdintą žodį Anykščių krašte tikrai yra.

Šiame straipsnyje apžvelgtos anykštėnų kraštotyrininkų Jono Juodelio, Tautvilio Užos, Jono Sriubo namų bibliotekos ir Algimanto Bekenio, Gedimino Grinos, Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriui padovanotos asmeninių bibliotekų knygų kolekcijos.

Viena didžiausių – Anykščių krašto šviesuolio, gėlininko, bitininko ir kraštotyrininko Jono Juodelio namų biblioteka. Koks jos likimas laukia, 2017 metais netekus savininko, nuspėti yra sunku, tačiau, kokia ji buvo, esant kraštotyrininkui gyvam, verta sužinoti. Prieš penkerius metus. J. Juodelis su džiaugsmu pasakojo, rodė ir didžiavosi sukaupta daugiau kaip 4000 knygų ir periodinių leidinių asmenine biblioteka. Nesutilpo ji viename kambaryje, todėl knygos buvo sudėliotos skirtingose namo vietose, o periodinių leidinių įrišti komplektai buvo sukrauti „ant aukšto“ (namo pastogėje). Knygos atkeliavę iš įvairių  šalių, dovanotos, kelios paveldėtos iš šeimos narių, o daugiausia jų – pirktos.  Beveik visose – įrašai su knygos įsigijimo data ir savininko parašu. Tokius įrašus knygose, kaip nuosavybės ženklus, dažniausiai palieka tikri kolekcininkai. J. Juodelio bibliotekoje knygos lietuvių, rusų, vokiečių ir latvių kalbomis. Rusų kalba knygos atkeliavę iš Maskvos ir Leningrado (dabar Sankt-Peterburgo), vokiškas knygas bibliotekos savininkas gavo iš pusbrolio Stasio Juodelio. Latvių kalba knygos paženklintos įrašais, liudijančiais, kad jos yra dovanotos svečių, apsilankiusių J. Juodelio sodyboje, kuri Anykščiuose prieš pora dešimtmečių buvo išrinkta, kaip viena gražiausiai tvarkomų sodybų. Todėl neatsitiktinai bibliotekoje  sukaupta daugiau kaip 100 fiz. vnt. knygų apie augalų auginimą bei jų priežiūrą.

test
Iš kairės A. Bekenis, J. Juodelis ir J. Sriubas. 2014 m. Nuotr. Tautvilio UŽOS

test
Knyga „Tėvų žemė“ (1937 m.) iš Jono Juodelio asmeninės bibliotekos

Daugiau kaip du šimtai dovanotų knygų įvairiomis kalbomis ir įvairiomis progomis. Knygas dovanojo šeimos nariai, giminės, kolegos, svečiai, atvykę aplankyti Jono ir jo žmonos Onos puoselėjamos sodybos. Anykščių krašto kultūros žmonės J. Juodeliui dovanojo meno albumus bei kitas savo turiniu su kultūra ir menu susijusias knygas. Jose palikti įrašai liudija, kad bibliotekos savininkas buvo ne tik gėlininkas, sodininkas, bitininkas, bet ir Anykščių liaudies teatro aktorius. 1968 m.  birželio 24 d. režisierius Br. Zabiela, dovanodamas Jonui vardadienio proga albumą „Lietuvių vitražas“ įrašė: „Jonuti, iš kiekvieno žiedo po gyvybės lašą, lai dalia Tavoji daugel džiaugsmo neša! Tavo kuriama meilė atsispindi visų veiduose; tiek scenoje, tiek daržely tarp rožių ir kitų žolynų, tiek šeimoj savų tarpe ir tarp brangių kaimynų. Linkim daugel metų džiaugtis kūrybos šviesa.“ Anykščiai, 1968. VI. 24.  Liaudies teatras, rež. Br. Zabiela“.

test
Albumas VILNIAUS ŠIOKIADIENIAI iš J. Juodelio bibliotekos

Tarp dovanotų knygų yra 1962 m. Maskvoje išleista rusų kalba knyga apie rožes „Pозы“  („Rozy“). Šią knygą bibliotekos savininkui padovanojo Šiaulių sodininkų draugijos Gėlininkų sekcijos pirmininkas Klemensas Juodka. Knygoje įrašas: „Naujųjų 1967 metų proga  Drg. Jonui Juodeliui nuoširdžiausių linkėjimų. Juodka Klemensas“. Nemažai knygų dovanojo Lietuvos sodininkų draugijos Anykščių skyriaus valdyba. Tarp jų yra kelios knygos, kurias  dovanų gavo J. Juodelio žmona Ona. Meno albume „Senojo miesto vaizdai“ paliktas įrašas: „Anykščiuose suruoštos gėlių puokščių parodos aktyviam dalyviui Juodelienei Onai, 1969 m. birželio 1 d. LSD Anykščių skyr. valdyba“.

Asmeninėje bibliotekoje daugiau kaip penkios dešimtys etnografijos ir tautosakos leidinių, tarp kurių jau retenybe tapusi Elvyros Dulaitienės-Glemžaitės knyga „Kupiškėnų senovė. Etnografija ir tautosaka“, išleista 1958 metais. Knygoje yra savininko parašas ir įrašas, kad ji pirkta Kupiškyje 1990 m. Apie 20 procentų asmeninės bibliotekos dokumentų sudaro periodiniai leidiniai lietuvių, rusų, vokiečių, lenkų ir čekų kalbomis. Sukaupti žurnalo „Karys“ komplektai nuo 1939 metų. Didžiulė Lietuvos bitininkų sąjungos leidinėlių „Lietuvos bitininkas“ kolekcija nuo 1991 m. (nr.1 –  nr.67.). J. Juodelis prenumeravo periodinius leidinius: „Mūsų sodai“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Jaunimo gretos“, „Mūsų gamta“, „Girios“, „Tarybinė moteris“, „Nemunas“, „Švyturys“, „Šeima“, „Kultūros barai“, „Literatūra ir menas“, „Sparnai“, „Buitis“. Išsaugoti ir Jono dukters Aldonos Juodelytės-Biliūnienės prenumeruoti žurnalai: „Moksleivis“, „Kinas“, „Genys“. Visus žurnalus J. Juodeliui įrišo buvęs Anykščių Rajkoopsąjungos buhalteris Antanas Sakas savo namuose (Stoties g. 6 ), turėjęs knygų įrišimo įrangą. Apdovanojimų kolekcijoje yra 128 padėkos raštai.

J. Juodelio biblioteka yra universali savo leidinių turiniu ir kalbomis, joje sau tinkamą knygą suras ne tik sodininkai, bitininkai ar gėlių augintojai, bet ir poezijos bei istorijos mėgėjai.

Panevėžyje gyvenančio anykštėno kraštotyrininko, fotografo  Tautvilio Užos namų bibliotekoje yra daugiau nei 800 fiz. vnt. knygų. T. Užos biblioteka išsiskiria iš kitų asmeninių bibliotekų enciklopedijų, žinynų, mokslo literatūros bei meno albumų  gausa. Retas atvejis, kada kraštotyrininko, o ne mokslininko namų bibliotekoje būtų sukaupta tiek daug mokslo leidinių. Tai tarsi maža mokslinė biblioteka, kurioje  enciklopedijos ir žinynai pradėti kaupti prieš penkis dešimtmečius – nuo „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ (1966 m.) iki naujausių  2018 m. išleistų informacinių mokslo leidinių. Yra keletas ir grožinės literatūros knygų. Dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susitikimuose T. Uža perka knygas iš autorių, o kartais gauna dovanų. Štai 2010 m. knygos  „Per erškėčius į dilgėles“ autorius Julijonas Kęstutis Malinauskas paliko T. Užai tokį įrašą: „Žemiečiui, foto menininkui Tautviliui Užai – autorius.  2010 07 29. Kėdainiai“. 2011 m. J. K. Malinauskas į knygą „Apsvaiginti kedrų sula“ įrašė: „Gerb. fotomenininkui, knygos albumo  „Viešintiškių pražydinta žemė“ ir knygos „Iš širdies viešintiškiai“ sudarytojui ir leidėjui Tautviliui Užai. Autorius“ /2011 05 17/. Tokių su įrašais knygų asmeninėje T. Užos bibliotekoje yra nemažai. Autografų autoriai yra žinomi anykštėnai: rašytojai, poetai, mokslininkai, žurnalistai, Anykščių krašto praeities tyrėjai.

test
Knyga „Kolūkietės namų ūkis“  iš T. UŽOS asmeninės bibliotekos

Meilę knygai kraštotyrininkas, tikriausiai, paveldėjo iš tėvelių, kurie taip pat mėgo skaityti, skaitė periodinius leidinius, namų bibliotekoje buvo sukaupę kelias dešimtis knygų. Tai buvo daugiausia mokslinio turinio knygos apie žemdirbystę, gyvulininkystę, sodininkystę, įvairūs kalendoriai, ūkininkams patarimų knygos. Kraštotyrininkas išsaugojo iš tėvelių bibliotekos 1930 m. „Ūkininko patarėjo kalendorių“. Tai yra vienas seniausių T. Užos bibliotekos leidinių. Kadangi kraštotyrininkas mėgsta ir bitininkauti, neatsitiktinai  jo bibliotekoje tarp seniausių leidinių yra ir prof. dr. Jono Krikščiūno 1947 m. išleista, 579 puslapių knyga „Bitininkystė“.  Tai dovana T. Užos šeimai nuo agronomo-kaimo bitininko Petro Bagdžiūno.

test
Knygos „Kolūkietės namų ūkis“ antraštinis lapas. Knyga iš T. Užos bibliotekos

test
Tautvilis UŽA su knyga, 2012 m. Nuotr. iš asmeninio albumo

Bibliotekos savininkas gali pasigirti saugomais dideliais savo apimtimi ir formatu leidiniais. Jo asmeninėje bibliotekoje net 1342 puslapių apimties, 2005 m. išleistas „Visuotinis enciklopedinis žodynas“. Savo formatu didžiausia yra leidyklos „Alma Littera“ išleista knyga „Pradingę miestai“ (2005). Bibliotekos savininkas yra sudaręs net vertingiausių knygų sąrašą. Tai puiki biblioteka siekiantiems žinių ir noro tobulėti.

Utenoje gyvenančio anykštėno kraštotyrininko Jono Sriubo asmeninė biblioteka nėra didelė – ją sudaro daugiau kaip 300 fiz. vnt. knygų bei periodinių leidinių. Kaip kiekviena šeimos biblioteka, J. Sriubo namų biblioteka turi savo pradžią. Nuo 1957 m. pradėtos kaupti knygos buvo įsigytos pirkimo būdu bei gavus dovanų. Pirmoji knyga, nuo kurios prasidėjo Jono ir Angelės Sriubų namuose knygų kaupimas, buvo J. Stanaičio  „Kaimo radijo mėgėjas“ (1956 m.).  Viena seniausių asmeninės bibliotekos knygų pagal išleidimo datą yra  „Fizikos vadovėlis: vidurinei mokyklai“ (1930 m.). Savo apimtimi storiausia  knyga yra „Tarybinė lietuvių proza 1940–1950“ (1950 m.), kurią paveldėjo iš savo artimųjų žmonių. J. Sriubui, kaip kraštotyrininkui, vienas vertingiausių yra keturių tomų  Broniaus Kviklio leidinys „Mūsų Lietuva“. Veikale aprašyta krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, miestelių bei kaimų istorijos. Kelios bibliotekos knygos yra su dovanojimo įrašais. 2006 m. J. Sriubui ir jo žmonai Angelei savo poezijos knygą „Tave mylėti“ (2006 m.) padovanojo giminaitis literatas Balys Sriubas. Kita, pasak bibliotekėlės savininko, jam svarbi su dovanojimo įrašu Patricios Stjohn knyga „Tankynės paslaptis. Šia knyga kraštotyrininkas buvo apdovanotas, tapęs „Buities konkurso – 94“ prizininku.  J. Sriubą knyga lydėjo nuo vaikystės. Jo prosenelis Juozapas Dičius buvo baigęs caro laikų raštvedžių mokyklą, o dėdė Jonas Dičius (senelės brolis) mokėsi parapijinėje mokykloje, skaitė kaimo žmonėms spaudą ir knygas. Apie 1919 metus J. Dičius savo gyvenamajame name suteikė patalpas steigiamai Mačionių kaimo (Anykščių r.) mokyklai. Taigi, artimų žmonių dėmesys knygai, spausdintam žodžiui bei mokslo troškimas skatino ir Joną domėtis literatūra. Kadangi J. Sriubas  skaito lietuvių ir rusų kalbomis, jo bibliotekėlėje apie 28 procentus knygų yra rusų kalba. Pagal turinį – didžiąją dalį bibliotekėlės sudaro technikos mokslų knygos, tarp kurių ir jo paties išleisti leidiniai.

test
Knyga „ Kaimo radijo mėgėjas“, 1956 m. iš J. Sriubo asmeninės bibliotekos

J. Sriubas dirbo Kauno Žemprojekto Utenos skyriuje ir tuo pačiu metu dar vienuolika metų  dirbo Energetikų mokymo centro  dėstytoju. Kaip geras savo profesinės veiklos žinovas jis surinko medžiagą ir išleido knygelių bei brošiūrų,  skirtų elektrikams ir dirbantiems su elektrifikuotais technologiniais įrenginiais bei juos eksploatuojantiems asmenims. 1995 m. UAB „Utenos spaustuvė“ išleido J. Sriubo sudarytą leidinį „Darbo sauga aptarnaujant elektros įrenginius“. 1997 m. pasirodė J. Sriubo knygelė „Techninis elektriko vadovas“. 1999 m. knygelę „Elektriko vadovas“ autorius  paskyrė norintiems gilinti žinias elektrikams, nagrinėjo elektros įrenginius iki 1000 v. įtampos,  pateikė įvairias lenteles, schemas, padedančias parinkti elektros įrenginius. 2000–2012 m. išleista jo  knyga „Elektros įrenginių elektrinių parametrų matavimai“ (I ir II d.) dešimt metų buvo naudojama elektros inžinierių mokyme kaip disciplinos mokymo priemonė. Autorius taip pat parengė leidinėlius: „Elektriko projektuotojo žinynas“ (2014 m.), „Rytų Aukštaitijos elektrifikacija: Praeities apžvalga“ (2008 m.), „Elektros įrenginių montuotojo ABC“ (2007 m.), „Aukštaitijos elektrinės ir elektrifikavimas“ (2018 m.). Tai kompiuteriu surinkti, sumaketuoti ir rankiniu būdu įrišti savilaidos informaciniai leidiniai. J. Sriubas parašė ir išleido ar parengė savilaidos būdu beveik tris dešimtis  knygų ir brošiūrų, mokymo priemonių bei kraštotyros leidinėlių, visi jie saugomi asmeninėje bibliotekoje.

Šalia technikos mokslo leidinių svarbią vietą šeimos bibliotekėlėje užima kraštotyros knygos, tarp kurių ir paties savininko parengti savilaidos būdu ar spaustuvėje išleisti jo leidiniai. Pasak J, Sriubo, viena iš ypatingesnių ir jam svarbių knygų, yra Algirdo Baliulio parengta knyga „Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 metų inventoriai“ (1994 m.). Kraštotyrininkas džiaugiasi visomis knygomis, kuriose randa informacijos apie savo gimtąjį kraštą.

test
Knyga „Tarybinė lietuvių proza 1940–1950“ iš J. Sriubo bibliotekos

J. Sriubas neturi sudaręs katalogo, knygos nėra pažymėtos antspaudais ar autografais. Savininkas beveik mintinai gali pasakyti, kokias knygas saugo namuose. Svarbiausia, kad asmeninė biblioteka puikiai atspindi  jų šeimos narių interesus ir tenkina skaitymo poreikius. Tai tikslingai sukomplektuotas technikos mokslų ir kraštotyros knygų rinkinys.

Vienas pirmųjų kraštotyrininkų 2012 metais Anykščių viešajai bibliotekai padovanojęs savo asmeninės bibliotekos knygų kolekciją – Viešintų miestelio šviesuolis, knygų mylėtojas ir kolekcininkas, kraštotyrininkas Algimantas Bekenis. Savo namų bibliotekoje išsaugojęs senelės Julijos Styraitės-Bekenienės ir tėvelio Povilo Bekenio kauptas knygas, kraštotyrininkas susirūpino, kad tos knygos nepradingtų. Todėl dalį – 113 kolekcijos knygų ir periodinių leidinių, išleistų iki 1940 m. A. Bekenis padovanojo Anykščių viešajai bibliotekai. Pokario metais dalis Bekenių šeimos bibliotekos buvo sunaikinta, todėl iki šiol išliko tik daugiau kaip 300 leidinių. A. Bekenio dovanotų knygų rinkinį sudaro religijos, kultūros, politikos, teisės, socialinio gyvenimo, švietimo, gamtos mokslų, žemės ūkio bei grožinė literatūra. Visos knygos turi inventorinius numerius, dauguma jų yra su autografais, dedikacijomis, Povilo Bekenio ir Algimanto Bekenio nuosavybės ženklais – spaudais. Knygose daug marginalijų, kurios sudomins ir profesionalius knygų tyrinėtojus. Tarp viešintiškio išsaugotų periodinių leidinių – Žemės ūkio rūmų (Kaunas) ūkininkams leisto mėnesinio žurnalo „Ūkininko patarėjas“ 1925, 1927, 1928, 1929, 1930 ir 1931 metų komplektai, Lietuvos tretininkų mėnesinio laikraščio „Šv. Pranciškaus varpelis“ 1924, 1925, 1928, 1930, 1933 ir 1934 metų komplektai. Šioje kolekcijoje yra ir Šv. Pranciškaus ir Šv. Antano mylėtojų mėnesinio laikraščio „Pranciškonų pasaulis“ 1937 metų komplektas, katalikų dvasiniams reikalams skirto laikraščio „Žvaigždė“ 1923, 1926, 1928, 1935 ir 1939 metų komplektai, 1926, 1927 ir 1932 metų „Tretininkų kalendoriai“. Kolekcijoje saugomas Lietuvos Ūkio banko leidinys „Artojas: kalendorius 1926 metams“ ir „Kalendorius 1940: Mūsų laikraštis“.

test
Knyga „Vaikų darbymečiui“ (1921) iš A. Bekenio bibliotekos

Bekenių šeimos asmeninėje bibliotekoje ypač svarbios retos ir senos knygos. Viena seniausių kolekcijos knygelių yra „Mėnuo Szv. Marijos Panos“ – 120 puslapių, išleista Tilžėje 1906 m.  A. Bekenis išsaugojo ir vokišką pradinės mokyklos atlasą, kurio pagal LIBIS elektroninio katalogo duomenis nėra kitose Lietuvos bibliotekose. „Lange - Diercke: Volksschulatlas“, išleistas apie 1907 m., ypatingas tuo, kad jame yra įrištas ir lietuviškas Lietuvos žemėlapis. Sunku nustatyti, ar tai originalus įrišimas, ar tai padarė bibliotekos pirmieji savininkai. Kaip relikviją A. Bekenis išsaugojo Švietimo Ministerijos Komisionieriaus „Švyturio“ bendrovės 1921 m. išleistą  J. Murkos knygelę „Vaikų darbimečiai“, skirtą III pradžios mokyklos skyriui. Iš jos mokėsi Algimanto tėvelis Povilas. Senelė J. Bekenienė paliko nemažai religinio turinio knygelių. Viena iš jų – 1909 m. kunigo Juozo Juozaičio į lietuvių kalbą išverstas E. Hucho veikalėlis „Mūsų tikėjimas išmintingas: keletas žodžių tikėjimo apgynimui“. Ypač vertinga knyga spaudos istorijai nušviesti – Stasio Dabušio sudarytas leidinys apie spaudos išradėją Joną Gutenbergą. Tai A. Ptašeko knygyno 1935 m. leidinys „Jonas Gutenbergas: raštas ir spauda iki šių dienų“. Knygoje yra išlikęs spaudas, liudijantis ją priklausius Viešintų pradžios mokyklai. Neaišku, kokiu būdu ji pateko į J. ir P. Bekenių asmeninę biblioteką., bet išlikę įrašai knygoje liudija, kad ši knyga jau daugiau kaip pusę šimtmečio priklauso Bekenių knygų kolekcijai.

test
Knyga „Menuo Svz. Marijos Panos“ (1906) iš A. Bekenio bibliotekos

Paveldėjęs iš tėvelio nemažą biblioteką, Algimantas ir pats rinko knygas. Jis užsisakydavo jas iš katalogo, gaudavo paštu ir visas suregistruodavo pagal abėcėlę.  Sekdamas, kaip jis pats sako, tėvelio Povilo pavyzdžiu, spaudus su savo inicialais į knygas dėjo ir Algimantas. Tai retų ir senųjų leidinių biblioteka besidomintiems knygos istorija, mūsų krašto praeitimi.

Anykščių viešajai bibliotekai savo asmeninės bibliotekos leidinių kolekciją padovanojo ir kraštietis, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, atsargos pulkininkas Gediminas Grina. Universalaus turinio knygų ir periodinių leidinių rinkinyje daugiau kaip šimtas knygų lietuvių, lenkų, rusų, anglų ir latvių kalbomis. Seniausia kolekcijos knyga yra Vaidilutės (Onos Pleirytės-Puidienės) romanas „Tėviškė“ D. 2.,  išleista 1936 m.  Kaune, „Raidės“ spaustuvėje. Didžioji dalis kolekcijos knygų spausdintos XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje. Naujausia pagal išleidimo metus yra Severino Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“/ Pirma knyga: In memoriam Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnams (2017 m.). Knygos pratarmėje S. Vaitiekus dėkoja buvusiam VSD direktoriui G. Grinai už galimybę parengti ir išleisti minėtą knygą. Autoriaus padėka išreikšta ir įrašu antraštiniame knygos lape: „Gerbiamam p. Gediminui Grinai, buvusiam direktoriui nuo buvusio pavaldinio. Ačiū, kad palaikėte knygos idėją. Autorius. 2017 m. gegužės 11 d., Vilnius“.

test
Knyga „Lietuvos žvalgyba“, (2017) iš G. Grinos bibliotekos

Didžiausi savo formatu ir apimtimi yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos keturi informaciniai leidiniai „Krašto apsauga“ (2002–2005 m.). Visose kolekcijos knygose yra G. Grinos autografai, kai kurios jų – su asmeninės bibliotekos savininko komentarais bei jam skirtais dovanojimo įrašais.  Knygoje „Politinių idėjų sistema“ (2006 m.) antraštiniame lape yra autoriaus Jono Gedimino Siauruko įrašas: „Gerb. p. Gediminui Grinai, generole, jei neliks patriotizmo, nepadės jokia, net geriausia organizacija! Ugdykime jį, kaip mūsų protėviai ugdė...linkiu sėkmės! Pagarbiai, autorius“. Perduodamas Viešajai bibliotekai Juozo Prapiesčio knygą „Amalo uogos“ (2016 m.) G. Grina įrašė savo komentarą: „Su šiuo nuostabiu žmogumi susipažinau 2001 m. Tuo metu tarnavo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Ilgametis žvalgybos analizės vadovas, labai gerbiamas tiek vadovų, tiek ir pavaldinių. Su didele pagarba – Gediminas Grina, ats. plk.“

test
Knyga „Politinių idėjų sistema“ (2006) iš G. Grinos bibliotekos

VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus fondą papildė G. Grinos sukaupti periodiniai leidiniai: 1988, 1989 metų Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ komplektai, 1987, 1988, 1989 ir 1990 metų savaitraščio „Gimtasis kraštas“ komplektai, keletas 1988 metų Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraščio  „Literatūra ir menas“ bei  laikraščio „Tarybinis studentas“ numerių. Taip pat kolekcijoje saugoma keletas leidinių, susijusių su G. Grinos studijomis Vilniaus universiteto  Fizikos fakultete. Šie leidiniai turi sąsają su kitu mūsų kraštiečiu, mokslininku, dėstytoju Alfonsu Juodviršiu, kilusiu nuo Zablackų k. (Anykščių r.), kuris fizikos studentams dėstė bendrąją molekulinę fiziką, kitas puslaidininkių fizikos specializacijos disciplinas. Kolekcijoje taip pat yra A. Juodviršio (kartu su kitais autoriais) išleistas vadovėlis fizikos studentams „Puslaidininkių fizikos pagrindai“ bei du jo paskaitų komplektai. Universitete fizikos studentams be specialybės dalykų buvo skaitomos ir filosofijos, psichologijos paskaitos, kurios įkvėpė G. Griną susidomėti psichoanalize. Šia tema, skaitydamas rusų ir anglų kalbomis, būsimasis fizikas tobulino ir užsienio kalbų žinias. Nemažai knygų kolekcijoje susijusios su G. Grinos diplomatine tarnyba. Tai knygos lietuvių ir anglų kalbomis apie tarptautinę politiką, taip pat bendro pobūdžio leidiniai apie JAV: visa serija enciklopedinio pobūdžio leidinių apie įvairias Amerikos vietoves, jų istoriją, turistinius objektus anglų kalba. Apie 2005 m. G. Grina susidomėjo genealogija. Pristatydamas savo tyrinėjimus kraštotyrine tematika, G. Grina pažymėjo, kad jį domina visos knygos apie Viešintas, nes iš šio krašto kilę jo protėviai.
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje be knygų ir periodinių leidinių saugomi ir G. Grinos rankraščiai, kraštotyros darbai, kuriuose susisteminta archyvinių dokumentų medžiaga, sudaryti genealoginiai medžiai.

test
Gediminas GRINA pasakoja apie savo biblioteką, 2018 m. Nuotr. Tautvilio UŽOS

Meilė knygai atėjo iš vaikystės. Pasak G. Grinos jo motina Antanina Grinienė norėjo išauklėti vaikus kultūringais žmonėmis. Ji Gediminui ir dukrai Daivai užprenumeravo keturių tomų „Mažąją lietuviškąją tarybinę enciklopediją ir „Pasaulinės literatūros biblioteką“. Tai ir buvo jų šeimos bibliotekos kaupimo pradžia. Šiuo metu G. Grinos šeimos bibliotekoje beveik 2000 knygų.

Apie keturis tūkstančius knygų yra sukaupę savo namuose Anykščių krašto rašytojai, žurnalistai, kraštotyrininkai  Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis.  Pradžią jų namų bibliotekai davė iš tėvų paveldėtos knygos, o ir patys jas pradėjo kaupti dar būdami moksleiviai. Knygas pirko, gaudavo dovanų, laikraščius ir žurnalus prenumeravo. Sukomplektuoti periodiniai leidiniai: Anykščių rajono laikraštis „Kolektyvinis darbas“ (1964 – 1990) (Dabar –„Anykšta“), „Kregždutė“ (1991 – 2009), Anykščių parapijos  laikraštis „Iš tiesų...“, „Pasaulio anykštėnas“, „Pergalė“, „Literatūra ir menas“, „Mūsų gamta“,  Mokslas ir Gyvenimas“, „Mūsų  sodai“, „Tarybinė moteris“ „Genys“, „Literaturnaja gazeta“, „Junij naturalist“,  „Septevri“, „Naujoji Romuva“, „Židinys“, „Karys“.

test
Knyga iš M. Telksnytės ir V. Račkaičio namų bibliotekos. Eugenijaus Matuzevičiaus įrašas dovanotoje knygoje Račkaičiams

Viena pirmųjų bibliotekos knygų yra V. Račkaičio sesės Laimutės dovanota knyga N. Verzilino „Robinzono pėdomis“. Pasak V. Račkaičio,  nuo vaikystės knygos jų šeimoje yra didžiausias turtas. Kaupiamos knygos įvairiomis temomis: grožinė  ir  mokslinė literatūra, gamta, istorija, kraštotyra, lituanistika, informaciniai leidiniai, žodynai, enciklopedijos, knygos vaikams. Knygos yra lietuvių, rusų, bulgarų, vokiečių, prancūzų ir lenkų kalbomis. Pasak savininkų, jų asmeninėje bibliotekoje vertingiausias, nuo studijų laikų pradėtas kaupti knygų rinkinys „Lietuvių kalbos žodynas“ (20 t.), prieškarinės „Lietuviškosios enciklopedijos“ pirmieji tomai, Tado Ivanausko albumai „Lietuvos paukščiai (3 t.), „Lietuvos flora (3 t,), Broniaus Kviklio istoriniai leidiniai „Mūsų Lietuva“ (4 t.), bei  „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ ( 20 t.). Seniausia knyga „Aukso altorius arba šaltinis dangiškų skarbų“ (1907 m.). Storiausias ir didžiausias savo formatu, lenkų ir lietuvių kalba išleistas meno albumas „Ana Krepštul. Gyvenimas ir kūryba“.

test
 E. Matuzevičiaus įklija Račkaičiams dovanotoje knygoje

Pradžioje M. ir V. Račkaičiai  sudarinėjo knygų sąrašą, inventorino knygas, įrašydavo savo vardą ir pavardę, bandė numeruoti, tačiau jau keletą metų sąrašas nepildomas, neišbrauktos ir kam nors atiduotos bibliotekos knygos. Viešajai bibliotekai perduoti su autografais leidiniai dar yra likę sąraše. Yra sukurtas knygų ekslibrisas, bet savininkai juo savo bibliotekos knygų nežymi, į knygas jo neklijuoja.

Prieš metus Anykščių krašto rašytojai M. Telksnytė ir V. Račkaitis iš savo namų bibliotekos VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriui perdavė jiems žymių žmonių dovanotas knygas su įrašais. Keturias savo poezijos knygas M. ir V. Račkaičiams padovanojo ir bičiuliškus palinkėjimus įrašė mokytoja, literatė  Jadvyga Černiauskienė. Kolega rašytojas Kęstutis Arlauskas romane „Batvydo Varno atavizmas“ (2006 m.) kovo 17 d.  parašė: „Mieliems Mildai ir Vygandui linkėdamas daug naujų kūrinių“, o Vygandui dovanodamas savo romaną „Grandinė su kriolitu“ (2001 m.) įrašė: „Mielas Vygandai, linkiu Tau dar daug puikių etiudų apie mūsų mylimos tėviškės gamtą. 2001 07 30 Kęstutis“.  Rašytojas Eugenijus Matuzevičius eilėraščių knygoje „Jau sparno nenumes“(1993) ne tik paliko įrašą antraštiniame lape, bet ir trečiajame puslapyje pridėjo įkliją, kurioje parašė: „Mielieji Bičiuliai, priimkit dovanų šią kuklią mano poetinę „brošiūrą“, kurios Vilniaus leidyklos „nepajėgė“ išleisti... Apskritai poezija nebereikalinga. Čia glūdi mūsų tautos dabarties kultūros tragedija. – Šią knygutę išleido periferijos leidykla (Jonavoje). – Šio rinkinio išleidimą finansiškai dalinai  dar parėmė Pasvalio rajono Taryba (mano 75-mečio proga). 93.03.18. (parašas)“. Tos pačios knygos antraštiniame lape knygos autorius parašė, kad atminimui ją dovanoja savo mieliems Bičiuliams, šauniems Kultūrininkams, Lietuvos patriotams Mildai ir Vygandui Račkaičiams. Dr. kun. Juozas Čepėnas knygoje „Sacerdos in aeternum: Veleikių Juozelio atsiminimai“ (2010 m.) parašė: „Garbingajam Aukštaitijos sūnui Vygandui Račkaičiui, su didele pagarba ir meile prisimenančiam Anykščiuose 1938–1945 metais klebonavusį dr. kun. J. Čepėną. Nuoširdžiai, 2012 08 23 (parašas)“.  Lenkijos lietuvių vaikų kūrybos knygelėje „Ošia jaunas atžalynas“ (2002 m.) paliktas įrašas: „Anykščių „Kregždutės“ leidėjams – rašytojams  Punskiečiai“ liudija, kad knygą iš Punsko dovanų gavo M. ir V. Račkaičiai tuo metu, kai leido vaikams laikraštuką „Kregždutė“. Prisiminimui savo lyrikos rinktinę „Eglė vasaros naktį“(2003 m.) anykštėnams rašytojams  padovanojo  1989 tųjų metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Jonas Juškaitis.

test
M. Telksnytė ir V. Račkaitis savo namuose, 2005 m. Nuotr. R. Rakausko

Ne tik pačios knygos, bet ir jose palikti įrašai, autografai, dedikacijos suteikia daug žinių apie bibliotekos savininką, atskleidžia jo bendravimą su kitais žmonėmis. Asmeninės bibliotekos yra jų savininkų kultūrinio gyvenimo dalis. Jos svarbios ir  kaip mokslinio tyrimo objektas. Pasak kultūros istorikės, docentės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Ingės Lukšaitės, asmenines bibliotekas galima tirti daugeliu požiūrių, o jų pažinimas teikia duomenų kultūros istorijai, suteikia žinių kultūros sąveikos reiškiniams suvokti.
Kiti autoriaus straipsniai Kryptis 
 Autorius: Berezauskienė Audronė
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai