ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Jubiliejiniai Anykščių bibliotekininkų - kraštotyrininkų metai - (2018 05 17)

   
Kraštotyrininkės. 1970 m.
Kraštotyrininkės. 1970 m.
Berezauskienė Audronė
Retas bibliotekininkas gali prisiminti viską: pirmuosius bibliotekos kūrimosi metus, įvairius bibliotekinio gyvenimo įvykius, renginius, buvusių kolegų darbus. Šiandien pasigendame daug vertingos medžiagos, kurios niekas neatkurs, nesuras. O juk ateities žmonėms bus įdomu žinoti, kas vyko praeityje. Atkurti praėjusių metų įvykius būtų dar sunkiau, jei niekas jų neužrašytų. Kadangi apie bibliotekininkus kraštotyrininkus ir jų darbus spaudoje rašoma palyginti nedaug, mes patys privalome užpildyti šią spragą.

Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiami Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojų kraštotyros darbai. Tai ypač prasminga, nes nuo kraštotyros veiklos bibliotekoje pradžios praėjo jau šešiasdešimt metų.

1958-ieji metai buvo kraštotyros darbo bibliotekoje pradžia. Bibliotekininkė Janina Žukauskaitė-Daunoravičienė pirmoji pradėjo rinkti publikuotą medžiagą apie Anykščių rajoną irformuoti kraštotyros kartoteką. Kartu su Janina kraštotyros darbą dirbo Bronė Staikūnienė-Lukaitienė. 1961 metais įkurta Lietuvos kraštotyros draugija turėjo įtakos ir bibliotekos kraštotyros darbui – pradėta kaupti su Anykščių kraštu susijusi nepublikuota medžiaga. 1964 metų rajoniniame laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ (Dabar – „Anykšta“) apie bibliotekininkų darbus rašė Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus pirmininkė Teresė Mikeliūnaitė: „Jau metai, kai mūsų rajone suorganizuotas LTSR Kraštotyros draugijos Anykščių skyrius. Kraštotyriniame darbe žengti nors ir nedrąsūs pirmieji žingsniai. <…> Geriausiai praėjusiais metais dirbo Anykščių miesto kultūros darbuotojų būrelis (pirmininkė J. Daunoravičienė). Jo nariai ypač aktyviai rinko kraštotyros medžiagą. Rajoninės bibliotekos darbuotoja R. Klimašauskaitė renka medžiagą apie bibliotekos istoriją, J. Daunoravičienė ir B. Staikūnienė – duomenis apie masines priemones rajone. <…> Fiksuoti mūsų dienų faktus – tai kurti ir palikti ateinančioms kartoms nūdienos žmogaus darbų ir žygių metraštį“. 1 (MIKELIŪNAITĖ, Teresė. Pirmieji žingsniai. Kolektyvinis darbas, 1964, vasario 19, p. 3.)

test
Pirmosios bibliotekininkės karštotyrininkės. Iš dešinės J. Daunoravičienė, S. Tankūnienė, B. Staikūnienė. Antroje eilėje iš dešinės R. Klimašauskaitė ir V. Gindrėnienė, 1965 m.

Apie kraštotyros darbą Anykščių rajoninėje bibliotekoje 1969 metų žurnalo „Bibliotekų darbas“ (dabar – „Tarp knygų“) šeštajame numeryje žurnalistas A. Puodžiūnas rašė: „Anykščių rajoninė biblioteka jau keletas metų sistemingai kaupia kraštotyrinę medžiagą. Bibliotekos kolektyvas, vadovaujamas Bronės Staikūnienės, suranda įžymius žmones, kurie turi ar turėjo ryšius su Anykščiais. Jų priskaičiuojama apie 70, o kraštotyrinėje kartotekoje jau yra 3000 aprašų. Tai tik didelio kelio pradžia, nes medžiaga apie Anykščių miestą bei rajoną surinkta tik už 19601968 metus, o personalinėje kartotekoje surinkta medžiaga tik apie rašytojus ir dailininkus. Savo eilės laukia aktoriai, mokslininkai, muzikai“. 2 (PUODŽIŪNAS, A. Didelio kelio pradžia. Bibliotekų darbas, 1969, nr.6, p. 36.)

test
Iš kairės Stasė Tankūnienė ir Bronė Staikūnienė tvarko kraštotyros kartoteką, 1970 m. Nuotr. iš Viešosios bibliotekos nuotraukų archyvo.

1970 metais Anykščių bibliotekoje lankėsi daug svečių. Tai ne tik kolegos iš Lietuvos: Zarasų, Ignalinos, Kretingos, Trakų, bet ir iš Estijos bei Tadžikijos respublikų. Zarasų bibliotekininkai atsiliepimų knygoje parašė: „Apsilankę A. Vienuolio gimtinėje, esame nustebinti bibliotekininkų iniciatyva rinkti medžiagą apie savo kraštą, įžymius žmones. Išsivežame dalelę tos ugnelės, kurią ruošiamės įžiebti savo ežerų krašte. 1970.IX.25“. Kolegos iš Trakų taip pat žavėjosi anykštėnų bibliotekininkų kraštotyros veikla: „Trakų rajono bibliotekininkai apsilankę Jūsų rajone išsiveža labai daug gražių įspūdžių. Jūsų pasiekimuose bibliotekiniame darbe, ypatingai kraštotyrinio darbo bare, nuoširdžiai sveikiname ir pilni ryžto sekti Jūsų pavyzdžiu. Kraštotyrinis darbas mus sužavėjo. 1970.XI.12“. 1972 metų žurnalo „Bibliotekų darbas“ penktajame numeryje žurnalistas Vytautas Bagdonas straipsnyje „Prie Šventosios“ rašė: „Anykščių rajoninė biblioteka plačiai žinoma. Anykštėnai rodo sektiną pavyzdį kraštotyriniame darbe. Vilniaus zonos bibliotekų kraštotyrinių darbų apžiūroje jų darbai pripažinti geriausiais. <…> Anykščių rajoninė biblioteka geriausiai pasirodė ir respublikinėje kraštotyros darbų parodoje“. 3 (BAGDONAS, Vytautas. Prie Šventosios. Bibliotekų darbas, 1972, nr. 5, p. 19–20).

test
Renginio KUO IDOMŪS SENIEJI ANYKŠČIAI dalyviai. Iš kairės V. Stravinskas, T. Mikeliūnaitė, K. Zulonas, B. Staikūnienė ir K. Kuzavinis, 1968 m. Nuotr. A. Žižiūno.

Taigi, gerai vertino Anykščių bibliotekininkių kraštotyros veiklą ir kolegos iš kitų rajonų, ir metodinių centrų darbuotojai, ir žurnalistai gražių žodžių nepagailėjo. Kraštotyros darbą mylinčios ir darbščios bibliotekininkės Stasė Tankūnienė, Germa Aviltienė, Bronė Gvozdienė rinko medžiagą apie Anykščių krašto gamtos ir istorijos paminklus, rengė išliekamąją vertę turinčius kraštotyros darbus, organizavo įsimintinas vakarones. S. Tankūnienės kraštotyros veikla buvo gerai įvertinta ne tik Anykščių rajone, bet ir respublikoje. Duomenys apie aktyviausią Anykščių bibliotekininkę, kraštotyrininkę ir jos padarytus darbus buvo įtraukti į Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos išleistą rodyklę „Bibliotekininkai kraštotyros baruose“. S. Tankūnienė buvo aktyvi Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos (PAKD) narė, išleido lankstinuką „Anykščių rajono centrinė biblioteka“, parengė kraštotyros darbus „Liaudies talentai“ (1969), „Bibliotekos metraštis“ (1979), „Rajono literatų kūryba“ (1982), du darbus apie Anykščių klasiką rašytoją A. Vienuolį: „Prisiminimai apie A. Vienuolį“ (1983) ir „Antanas Vienuolis anykštėnų prisiminimuose“ (1983). Jos straipsniai apie kraštotyros veiklą spausdinti spaudoje. 1986 metais S. Tankūnienė rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ rašė: „Kraštotyros darbas bibliotekai suteikia nepakartojamą, individualų veidą. Todėl šis darbas negali virsti antraeiliu dalyku. Būtina kaupti kraštotyros medžiagą, saugoti knygą, žurnalą, laikraštį, istorinį dokumentą, įamžinti šiandienos įvykius. Biblioteka privalo rinkti medžiagą apie savo rajoną. <...> Turime didelės apimties vietinės spaustuvės leidinių archyvą, kurį sudaro skelbimai, kvietimai, programos, bukletai, plakatai. Šią medžiagą eksponuojame parodose. O ir praėjus virtinei metų, įdomu bus patiems spaustuvės darbuotojams pažiūrėti į jų spausdintus leidinius“. 4 (TANKŪNIENĖ, Stasė. Kraštotyrinis darbas bibliotekoje. Kolektyvinis darbas, 1986, gruodžio 11, p. 3.).

Nemažai anykštėnų dar prisimena Anykščiuose veikusią spaustuvę, nors šiuo metu nei ženklo nelikę, kad toks pastatas buvo. Viešosios bibliotekos lankytojai šiandien Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje gali susipažinti su išsaugota spaustuvės produkcija, gali ją studijuoti, analizuoti. Užrašyta ir spaustuvės istorija. Už ją reikia dėkoti žurnalistui, kraštotyrininkui, muziejininkui Tautvydui Kontrimavičiui. Studijuodamas Vilniaus universitete jis surinko medžiagą ir parašė diplomini darbą „Anykščių spaustuvės istorija“. Savo darbo įvade 1988 metais autorius rašė: „Atspirties tašku savo diplominiam darbui pasirinkau būtent ŽMOGŲ. Kaupdamas medžiagą, rinkdamas faktus, pastebėjau, kad spaustuvės istoriją savo kasdieniu triūsu ir ištverme jau vienąsyk parašė joje dirbę žmonės. Be jų, anykštėnų spaustuvininkų, šiandien negalėtume net kalbėti apie tą spaustuvės gyvavimo laikotarpį, nes visa spaustuvės istorija – tai tik žmonių darbo, rūpesčių, siekių visuma.<...> Laiko antspaudas negailestingai slegia į praeitį nubėgusius metus. Tie, kas atėjo į spaustuvę dar paaugliais, – šiandien jau lenkia pražilusias galvas. Su kai kuriais spaustuvininkais jau visam laikui atsisveikinome...“. T. Kontrimavičius apžvelgė ne tik Anykščiuose nuo 1949 metų gyvavusios spaustuvės veiklą ir poligrafines tradicijas, bet ir surinko medžiagą apie spaustuves, veikusias Kavarske bei Troškūnuose.

Aktyvių anykštėnų rūpesčiu pavyko išsaugoti ir kitos Anykščių kraštui svarbios įstaigos – Poilsio namų „Šilelis“ dalelę praeities. Viešosios bibliotekos Ūkio dalies vedėjas Vilius Mackus Kraštotyros ir leidybos skyriui perdavė Anykščių poilsio namų „Šilelis“ 1960–1975 metų metraštį. Dviejuose albumuose – beveik 200 nuotraukų ir buvusios pirmosios Poilsio namų direktorės, kraštotyrininkės Virginijos Pulkauninkienės pasakojimai, kuriuos užrašė Elvyra Šileikienė.

Kiekvienas dokumentas iš Anykščių krašto praeities yra svarbus, siekiantiems nepalikti tuščių savo krašto istorijos puslapių. Tai suprasdamos bibliotekininkės irgi rašė istoriją: už 1966–1970 metų bibliotekos veiklą apžvelgė Rozalija Klimašauskaitė ir Bronė Staikūnienė, 1975–1992 metų bibliotekos gyvavimo laikotarpį savo diplominiame darbe aprašė Birutė Tamošiūnaitė-Venteraitienė. 2007 metais bibliotekos darbuotojai išleido knygą „Anykščių biblioteka istorijos vingiuose, 1937–2007“, kurioje apžvelgė bibliotekos istoriją nuo jos įkūrimo – 1937 iki 2007 metų. Jie aprašė svarbius bibliotekos įvykius, darbo naujoves, atkreipdami dėmesį į reikšmingus bibliotekoje organizuotus renginius, apžiūras, kraštotyros bei metodinę veiklą, literatų klubą „Marčiupys“.

2008 metais bibliotekininkai minėjo kraštotyros veiklos Anykščių viešojoje bibliotekoje 50-ąsias ir kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės 80-ąsias gimimo metines. Jubiliejų proga Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos išleido knygą „Kraštotyros veiklos puslapiai, 1958–2008 m.“. Knygelėje spausdinami T. Mikeliūnaitę pažinojusių muziejininkų Vytauto Balčiūno, Almos Ambraškaitės, rašytojų, žurnalistų Vygando Račkaičio, Rimanto Vanago, bibliotekininkės Stasės Mikeliūnienės, pedagogės Michalinos Katinienės bei kitų kraštotyrininkų prisiminimai. Leidinyje paskelbti straipsniai apie Kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus veiklą, bendrus bibliotekininkų, muziejininkų ir mokyklų kraštotyrininkų renginius bei padarytus darbus. Atskirame straipsnyje apžvelgiama Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veikla iki 2008-ųjų metų.

test
Iš dešinės prof. Osvaldas Janonis su Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininku prof. Libertu Klimka Anykščių bibliotekoje.

Pastarąjį dešimtmetį Viešosios bibliotekos kraštotyrininkai orientavosi į kraštotyros knygų leidybą, nepublikuotus dokumentus perkeldami į spausdintinius leidinius, nemažai dėmesio skyrė mokslinei kraštotyros veiklai, kurią įtakojo bendravimas su kraštiečiu mokslininku Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto afiliuotuoju profesoriumi dr. Osvaldu Janoniu. Jo unikalių idėjų ir profesionalaus požiūrio į kraštotyros darbą dėka anykštėnai bibliotekininkai surengė ne vieną parodą, parašė ir įgyvendino knygų leidybos projektus, tyrinėjo asmenines bibliotekas ir publikavo straipsnius ne tik rajono bei respublikos periodiniuose leidiniuose, bet ir mokslo darbų rinkiniuose, parodydami Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos išskirtinumą. Atlikti išsamūs tyrimai, išanalizuota išeivijoje gyvenusių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų: rašytojos, pedagogės Halinos Didžiulytės-Mošinskienės (knygnešių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių anūkės) ir jos vyro inžinieriaus, architekto, bibliofilo Algirdo Mošinskio šeimos biblioteka. Tyrimų rezultatai apibendrinti moksliniame straipsnyje „Halinos Didžiulytės-Mošinskienės ir Algirdo Mošinskio asmeninė biblioteka“. Straipsnis paskelbtas Vilniaus universiteto mokslo darbų leidinyje „Knygotyra“ (t. 65). Ištyrinėjus 23 išeivės H. Didžiulytės-Mošinskienės laiškus, rašytus anykštėnams rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui, parengtas straipsnis „Nepriklausomos Lietuvos tema Halinos Didžiulytės- Mošinskienės laiškuose rašytojams anykštėnams“, kuris šiais metais bus publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tęstinio leidinio „Bibliotheca Lituana“ 5-ajame tome.

2010 metais Viešosios bibliotekos kraštotyrininkės dalyvavo „Bibliotekos pažangai“ organizuotoje akcijoje „Atgimimo istorija“. Į svetainę www.grazitumano.lt bibliotekininkės įkėlė 16 straipsnių apie Atgimimo Sąjūdžio laikotarpį Anykščiuose ir anykštėnus – Sausio 13-osios įvykių dalyvius, laisvės gynėjus. Projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Zigmantas Kęstutis Juškevičius Anykščių viešąją biblioteką apdovanojo diplomu už aktyvų dalyvavimą projekto 2010 metais inicijuotoje ir įgyvendintoje akcijoje „Atgimimo istorija“ ir indėlį pildant internetinę krašto enciklopediją „Graži tu mano“ – www.grazitumano.lt“.

2013 metais dalyvauta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame straipsnių konkurse „Mano krašto gardėsis“. Tarp nugalėtojų pateko ir Anykščių viešoji biblioteka su straipsniu „Anykščių kraštotyrininkių tradicinis patiekalas „Legumina iš bulbių“.

test
Kraštotyros darbo apžiūros organizatoriai, komisijos nariai ir apdovanoti bibliotekininkai, 2013 m.

2012–2013 metais organizuota kraštotyros darbų apžiūra Anykščių rajono bibliotekose. Apibendrinusi dvejų metų veiklos rezultatus, komisija pirmąją vietą skyrė Traupio filialo vyr. bibliotekininkei Ramunei Musteikienei – už turiningą, kūrybišką kraštotyros veiklą, kraštotyros informacijos sklaidą tradicinėje spaudoje, interneto erdvėje, skaitmeninėse laikmenose, radijo ir televizijos laidose. Už geriausius rezultatus apžiūroje Traupio filialui atiteko pereinamasis prizas, kurį Viešosios bibliotekos administracija įsteigė dar 2010 metais. Už nepriekaištingą kraštotyros veiklą antroji vieta apžiūroje skirta Kurklių filialo vyr. bibliotekininkei Danguolei Kavaliauskienei-Matulienei, trečioji – Ažuožerių filialo vyr. bibliotekininkei Daivai Agafanovienei.

2012–2014 metais kartu su Viešosios bibliotekos kraštotyrininkėmis prof. O. Janonis parengė spaudai didžiulį, trijų dalių leidinį „Anykščių krašto tyrėjo parankinė knyga“. Leidinio paskirtis – palengvinti archyvinių dokumentų ir faktografinės medžiagos paiešką Anykščių rajono kraštotyrininkams ir kitiems Anykščių krašto praeities tyrėjams. Tai analogo šalyje neturintys leidiniai. Tokio pobūdžio parankinių knygų rengimo metodikos nėra, ją sukūrė pats knygų sudarytojas. O. Janoniui pavyko sukurti knygas, kurios tapo parankinėmis kitiems tyrėjams, ieškant medžiagos apie Anykščių kraštą archyvuose. Trijų tomų knyga reikšminga ne tik Anykščių krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai, kultūrai.

test
Anykščių krašto  tyrėjo parankinės knygos.

2016 metų kovo 30 dieną Viešosios bibliotekos direktoriaus Romo Kutkos įsakymu Kraštotyros ir leidybos skyrius pervardintas į Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrių. Tais pačiais metais buvo atliktas didžiulis, kruopštumo ir atsakomybės reikalaujantis darbas – įgyvendintas leidybos projektas „Knygos „Anykščių kraštotyrininkų biobibliografinio žodynas“ leidyba“. Išleista leidinio pirmoji dalis – „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“. Knygos rengėjų dėka leidinyje surinktos žinios apie 259 Anykščių kraštotyrininkus. Vieni knygoje minimi asmenys tyrinėjo gimtąjį kraštą ar kitas Lietuvos vietoves, bet gimė ir gyveno kitur, tačiau dėmesį skyrė ir Anykščių kraštui. Kiti į žinyną įtraukti žmonės – šiuo metu Anykščių krašte gyvenantys ir dirbantys kraštotyrininkai. Parengta ir antroji žodyno dalis, kurią planuojama išleisti 2018 metais, jei bus gauta finansinė parama. 2018 metų kovo 8 dieną Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė rekomenduodama Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybai paremti bibliotekininkų projektą rašė: „Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija yra neabejotina lyderė tarp kitų kraštotyros organizacijų Lietuvoje, o Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka tapo šios gražios veiklos centru. Ypač prasminga leidybinė veikla, leidžianti paskleisti informaciją plačiajai visuomenei, tuo pačiu įprasminanti ir visuomenininkų darbus. 2016 m. pasirodęs biobibliografinis žodynas „Anykščių kraštotyrininkai“ nustebino profesionalumu – tai pirmas toks išsamus leidinys, kurio visuma atsiskleis išleidus antrąją dalį.
Šiandien niekas neabejoja tautinio identiteto išsaugojimo svarba, ieškoma būdų, kaip perteikti paveldėtas vertybes, vietovių istoriją jaunajai kartai, todėl įvairios medžiagos labai reikia kultūros ir švietimo darbuotojams, bendruomenėms, tyrinėtojams. Antroje knygoje ir numatyta paskelbti bibliografinę medžiagą, kurioje bus pateikti ir niekur nepublikuoti kraštotyros darbai bei jų saugojimo vieta. Labai svarbu, kad bus ir elektroninis žodyno variantas, kuris dar labiau padidins informacijos prieinamumą. Apskritai, bibliografinių leidinių turėjimas rodo rimtą požiūrį į tiriamąją veiklą, suteikia šiai veiklai mokslinį pagrindą<...>
“.

test
Knygos „Anykščių kraštotyrininkai. Biografijos“ ir „Anykščių bibliteka istoriniuose vinguose 1937 - 2007“.

Pastaruoju dešimtmečiu pagrindine anykštėnų bibliotekininkų kraštotyrininkų veiklos kryptimi tapo informacijos apie asmenines bibliotekas rinkimas, tiriamoji mokslinė bei leidybinė veikla, skleidžianti sukauptas Anykščių krašto istorijos ir kultūros paveldo vertybes, padedanti formuoti savo krašto išskirtinumą. Kraštotyra – tai savo krašto pažinimas, išsamus ar teminis tyrimas, nuo kurio priklauso ne tik kraštotyros, bet ir viso bibliotekinio darbo sėkmė. Juk kraštotyrinė veikla bibliotekai suteikia nepakartojamą, individualų veidą...

Šaltiniai:

1. MIKELIŪNAITĖ, Teresė. Pirmieji žingsniai. Kolektyvinis darbas, 1964, vasario 19, p. 3.
2. PUODŽIŪNAS, A. Didelio kelio pradžia. Bibliotekų darbas, 1969, nr.6, p. 36.
3. BAGDONAS, Vytautas. Prie Šventosios. Bibliotekų darbas, 1972, nr. 5, p.19-20.
4. TANKŪNIENĖ, Stasė. Kraštotyrinis darbas bibliotekoje. Kolektyvinis darbas, 1986, gruodžio 11, p. 3.
Kiti autoriaus straipsniai Kryptis 
 Autorius: Berezauskienė Audronė
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai