ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
Gedimino Grinos asmeninės bibliotekos knygų kolekcija - (2018 04 13)
Gediminas Grina
Ar dažnai susimąstome, kokią vietą žmogaus gyvenime užima asmeninė biblioteka? Manytume, kad ne. Tenka pastebėti ir tai, kad šiame, naujųjų technologijų amžiuje, Lietuvoje asmeninėms bibliotekoms apskritai skiriamas nepakankamas dėmesys. Dar kitaip vadinamoms namų arba šeimos bibliotekoms neliko vietos ne tik Lietuvos bibliotekų įstatyme, bet ir Lietuvos bibliotekų tipologijoje, nors daugelis knygos tyrėjų žino, kad asmeninės bibliotekos davė pradžią ne vienai šiuo metu garsių pasaulio institucinių bibliotekų ir yra svarbios, kaip mokslinio tyrimo objektas. Pasak kultūros istorikės, docentės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Ingės Lukšaitės, asmenines bibliotekas galima tirti daugeliu požiūrių, o jų pažinimas teikia duomenų kultūros istorijos problematikai: mentaliteto ir kultūrinių orientacijų formavimuisi, erudicijos pagrindų nagrinėjimui, kultūros sąveikos reiškiniams suvokti.
Asmeninių bibliotekų paveldas yra vertas ne tik knygotyrininkų, bet ir bibliotekininkų dėmesio. Pagal galimybes viešosios bibliotekos gali prisidėti prie šio kultūros paveldo išsaugojimo.
Anykštėnams savo asmeninės bibliotekos knygų bei periodinių leidinių kolekciją padovanojo kraštietis, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, atsargos pulkininkas Gediminas Grina.
G. Grina Anykščių viešojoje bibliotekoje dalinasi genealoginio medžio sudarymo patirtimi.
Universalaus turinio rinkinyje daugiau kaip šimtas knygų lietuvių, lenkų, rusų, anglų ir latvių kalbomis. Seniausia kolekcijos knyga yra Vaidilutės (Onos Pleirytės-Puidienės) romanas „Tėviškė“ D. 2., išleista 1936 m. Kaune, „Raidės“ spaustuvėje. Didžioji dalis kolekcijos knygų spausdintos XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje. Naujausia pagal išleidimo metus yra Severino Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“/ Pirma knyga: In memoriam Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnams (2017 m.). Knygos pratarmėje S. Vaitiekus dėkoja buvusiam VSD direktoriui G. Grinai už galimybę parengti ir išleisti minėtą knygą. Autoriaus padėka išreikšta ir įrašu antraštiniame knygos lape: „Gerbiamam p. Gediminui Grinai, buvusiam direktoriui nuo buvusio pavaldinio. Ačiū, kad palaikėte knygos idėją. Autorius. 2017 m. gegužės 11 d., Vilnius“.
S. Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba“ bei autoriaus padėkos įrašas knygos antraštiniame lape.
Didžiausi savo formatu ir apimtimi yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos keturi informaciniai leidiniai „Krašto apsauga“ (2002–2005 m.). Daugiau kaip 700 puslapių apimties leidiniuose pateikiama informacija apie karių kultūrinį ir sportinį gyvenimą, jų kovinį rengimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, tarptautinį karinį bendradarbiavimą, įvairias krašto apsaugos sistemos aktualijas.
Visose kolekcijos knygose yra G. Grinos autografai, kai kurios jų – su asmeninės bibliotekos savininko komentarais bei jam skirtais dovanojimo įrašais. Knygoje „Politinių idėjų sistema“ (2006 m.) antraštiniame lape yra autoriaus Jono Gedimino Siauruko įrašas: „Gerb. p. Gediminui Grinai, generole, jei neliks patriotizmo, nepadės jokia, net geriausia organizacija! Ugdykime jį, kaip mūsų protėviai ugdė...linkiu sėkmės! Pagarbiai, autorius“.
J. G. Siauruko knyga „Politinų idėjų sistema“ bei autoriaus autografas.
Perduodamas Viešajai bibliotekai Juozo Prapiesčio knygą „Amalo uogos“ (2016 m.) G. Grina įrašė savo komentarą: „Su šiuo nuostabiu žmogumi susipažinau 2001 m. Tuo metu tarnavo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Ilgametis žvalgybos analizės vadovas, labai gerbiamas tiek vadovų, tiek ir pavaldinių. Su didele pagarba – Gediminas Grina, ats. plk.“
J. Prapiesčio knygą „Amalo uogos“ bei G. Grinos komentaras antraštiniame knygos lape.
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus fondą papildė G. Grinos sukaupti periodiniai leidiniai: 1988, 1989 metų Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ komplektai, 1987, 1988, 1989 ir 1990 metų savaitraščio „Gimtasis kraštas“ komplektai, keletas 1988 metų Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraščio „Literatūra ir menas“ bei laikraščio „Tarybinis studentas“ numerių.
Kolekcijoje saugoma keletas leidinių, susijusių su G. Grinos studijomis Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Šie leidiniai turi sąsają su kitu anykštėnu mokslininku, dėstytoju Alfonsu Juodviršiu, kilusiu nuo Zablackų k. (Anykščių r.), kuris fizikos studentams dėstė bendrąją molekulinę fiziką, kitas puslaidininkių fizikos specializacijos disciplinas. Kolekcijoje taip pat yra A. Juodviršio (kartu su kitais autoriais) išleistas vadovėlis fizikos studentams „Puslaidininkių fizikos pagrindai“ bei du jo paskaitų komplektai.
Universitete fizikos studentams be specialybės dalykų buvo skaitomos ir filosofijos, psichologijos paskaitos, kurios įkvėpė G. Griną susidomėti psichoanalize. Skaitydamas rusų ir anglų kalbomis ta tema knygas, būsimasis fizikas tobulino ir užsienio kalbų žinias.
Nemažai knygų kolekcijoje susijusios su G. Grinos diplomatine tarnyba. Tai knygos lietuvių ir anglų kalbomis apie tarptautinę politiką, taip pat bendro pobūdžio leidiniai apie JAV: visa serija enciklopedinio pobūdžio leidinių apie įvairias Amerikos vietoves, jų istoriją, turistinius objektus anglų kalba.
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje be knygų ir periodinių leidinių saugomi ir G. Grinos rankraščiai, kraštotyros darbai, kuriuose susisteminta archyvinių dokumentų medžiaga, sudaryti genealoginiai medžiai. Tačiau vienų dokumentų prieiga laisva, kitų – ribota. Pavyzdžiui, ištyrinėjus Šlapelių giminę Kupiškio ir Svėdasų (Anykščių r.) parapijose, 2011 m. sudarytas „Kėginių kaimo Montrimų palikuonių genealoginis medis“, kuriame 11 kartų, 1685 asmenys. Visa medžiaga pateikta dvejomis formomis – schema ir knyga. Schemoje pateikiami palikuonys pagal atskirus protėvius iš eilės. Knygoje palikuonys pateikiami pagal kartas, skaičiuojant nuo seniausio protėvio. Taigi, šiame medyje visi asmenys (pridedami ir jų vaikai) sugrupuoti pagal priklausymą kuriai tai kartai. Prie genealoginio medžio pridėtas ir asmenų abėcėlinis pavardžių sąrašas. Bibliotekoje G. Grinos rankraščių fonde saugomos 1784 m. Anykščių, Kurklių ir Troškūnų parapijų aprašymo transkripcijos lenkų kalba su originalų fotokopijomis. Kolekcijoje galima rasti Viešintų kraštui aktualaus 1790 m. Akmenos dvaro inventoriaus transkripciją (lenkų k.), kurioje detaliai aprašytas ne tik pats dvaras, bet ir jo valdiniai iš Didžiuliškių kaimo.
Priminsime, kad G. Grina gimė 1965 m. Anykščiuose, mokėsi ir baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą (dabar – Antano Vienuolio progimnazija) ir tuo pačiu metu Anykščių muzikos
mokykloje mokėsi groti fortepijonu. Baigęs mokyklą, studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1990 m. Puslaidininkių fizikos katedroje apsigynęs diplominį darbą „Fotochrominio
efekto selenituose tyrimas nestacionaraus sužadinimo sąlygomis“, įgijo fiziko-inžinieriaus išsilavinimą. Žemiečio diplominis darbas taip pat saugomas Anykščių bibliotekoje.
Asmeninės bibliotekos savininko draugystė su Anykščių bibliotekininkais prasidėjo jau beveik prieš dešimtmetį, o glaudesnis bendradarbiavimas užsimezgė 2015 metais po Viešojoje bibliotekoje vykusio renginio, kurio metu anykštėnai susitiko su Leidybos idėjų centro knygų „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ herojais ir bendraautoriais. Renginio metu kartu su kitų nusipelniusių anykštėnų veikla buvo pristatyti ir mūsų kraštiečio G. Grinos nuopelnai Lietuvai.
Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje kartu su kraštiečio G. Grinos dovanotomis knygomis saugoma dar 14 žymių anykštėnų asmeninių bibliotekų kolekcijų.
Asmeninių rinkinių knygas gali skaityti visi Viešosios bibliotekos skaitytojai.
Asmeninių bibliotekų paveldas yra vertas ne tik knygotyrininkų, bet ir bibliotekininkų dėmesio. Pagal galimybes viešosios bibliotekos gali prisidėti prie šio kultūros paveldo išsaugojimo.
Anykštėnams savo asmeninės bibliotekos knygų bei periodinių leidinių kolekciją padovanojo kraštietis, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius, atsargos pulkininkas Gediminas Grina.
G. Grina Anykščių viešojoje bibliotekoje dalinasi genealoginio medžio sudarymo patirtimi.
Universalaus turinio rinkinyje daugiau kaip šimtas knygų lietuvių, lenkų, rusų, anglų ir latvių kalbomis. Seniausia kolekcijos knyga yra Vaidilutės (Onos Pleirytės-Puidienės) romanas „Tėviškė“ D. 2., išleista 1936 m. Kaune, „Raidės“ spaustuvėje. Didžioji dalis kolekcijos knygų spausdintos XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje. Naujausia pagal išleidimo metus yra Severino Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“/ Pirma knyga: In memoriam Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnams (2017 m.). Knygos pratarmėje S. Vaitiekus dėkoja buvusiam VSD direktoriui G. Grinai už galimybę parengti ir išleisti minėtą knygą. Autoriaus padėka išreikšta ir įrašu antraštiniame knygos lape: „Gerbiamam p. Gediminui Grinai, buvusiam direktoriui nuo buvusio pavaldinio. Ačiū, kad palaikėte knygos idėją. Autorius. 2017 m. gegužės 11 d., Vilnius“.
S. Vaitiekaus knyga „Lietuvos žvalgyba“ bei autoriaus padėkos įrašas knygos antraštiniame lape.
Didžiausi savo formatu ir apimtimi yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos keturi informaciniai leidiniai „Krašto apsauga“ (2002–2005 m.). Daugiau kaip 700 puslapių apimties leidiniuose pateikiama informacija apie karių kultūrinį ir sportinį gyvenimą, jų kovinį rengimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, tarptautinį karinį bendradarbiavimą, įvairias krašto apsaugos sistemos aktualijas.
Visose kolekcijos knygose yra G. Grinos autografai, kai kurios jų – su asmeninės bibliotekos savininko komentarais bei jam skirtais dovanojimo įrašais. Knygoje „Politinių idėjų sistema“ (2006 m.) antraštiniame lape yra autoriaus Jono Gedimino Siauruko įrašas: „Gerb. p. Gediminui Grinai, generole, jei neliks patriotizmo, nepadės jokia, net geriausia organizacija! Ugdykime jį, kaip mūsų protėviai ugdė...linkiu sėkmės! Pagarbiai, autorius“.
J. G. Siauruko knyga „Politinų idėjų sistema“ bei autoriaus autografas.
Perduodamas Viešajai bibliotekai Juozo Prapiesčio knygą „Amalo uogos“ (2016 m.) G. Grina įrašė savo komentarą: „Su šiuo nuostabiu žmogumi susipažinau 2001 m. Tuo metu tarnavo Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Ilgametis žvalgybos analizės vadovas, labai gerbiamas tiek vadovų, tiek ir pavaldinių. Su didele pagarba – Gediminas Grina, ats. plk.“
J. Prapiesčio knygą „Amalo uogos“ bei G. Grinos komentaras antraštiniame knygos lape.
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus fondą papildė G. Grinos sukaupti periodiniai leidiniai: 1988, 1989 metų Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio savaitraščio „Atgimimas“ komplektai, 1987, 1988, 1989 ir 1990 metų savaitraščio „Gimtasis kraštas“ komplektai, keletas 1988 metų Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraščio „Literatūra ir menas“ bei laikraščio „Tarybinis studentas“ numerių.
Kolekcijoje saugoma keletas leidinių, susijusių su G. Grinos studijomis Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Šie leidiniai turi sąsają su kitu anykštėnu mokslininku, dėstytoju Alfonsu Juodviršiu, kilusiu nuo Zablackų k. (Anykščių r.), kuris fizikos studentams dėstė bendrąją molekulinę fiziką, kitas puslaidininkių fizikos specializacijos disciplinas. Kolekcijoje taip pat yra A. Juodviršio (kartu su kitais autoriais) išleistas vadovėlis fizikos studentams „Puslaidininkių fizikos pagrindai“ bei du jo paskaitų komplektai.
Universitete fizikos studentams be specialybės dalykų buvo skaitomos ir filosofijos, psichologijos paskaitos, kurios įkvėpė G. Griną susidomėti psichoanalize. Skaitydamas rusų ir anglų kalbomis ta tema knygas, būsimasis fizikas tobulino ir užsienio kalbų žinias.
Nemažai knygų kolekcijoje susijusios su G. Grinos diplomatine tarnyba. Tai knygos lietuvių ir anglų kalbomis apie tarptautinę politiką, taip pat bendro pobūdžio leidiniai apie JAV: visa serija enciklopedinio pobūdžio leidinių apie įvairias Amerikos vietoves, jų istoriją, turistinius objektus anglų kalba.
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje be knygų ir periodinių leidinių saugomi ir G. Grinos rankraščiai, kraštotyros darbai, kuriuose susisteminta archyvinių dokumentų medžiaga, sudaryti genealoginiai medžiai. Tačiau vienų dokumentų prieiga laisva, kitų – ribota. Pavyzdžiui, ištyrinėjus Šlapelių giminę Kupiškio ir Svėdasų (Anykščių r.) parapijose, 2011 m. sudarytas „Kėginių kaimo Montrimų palikuonių genealoginis medis“, kuriame 11 kartų, 1685 asmenys. Visa medžiaga pateikta dvejomis formomis – schema ir knyga. Schemoje pateikiami palikuonys pagal atskirus protėvius iš eilės. Knygoje palikuonys pateikiami pagal kartas, skaičiuojant nuo seniausio protėvio. Taigi, šiame medyje visi asmenys (pridedami ir jų vaikai) sugrupuoti pagal priklausymą kuriai tai kartai. Prie genealoginio medžio pridėtas ir asmenų abėcėlinis pavardžių sąrašas. Bibliotekoje G. Grinos rankraščių fonde saugomos 1784 m. Anykščių, Kurklių ir Troškūnų parapijų aprašymo transkripcijos lenkų kalba su originalų fotokopijomis. Kolekcijoje galima rasti Viešintų kraštui aktualaus 1790 m. Akmenos dvaro inventoriaus transkripciją (lenkų k.), kurioje detaliai aprašytas ne tik pats dvaras, bet ir jo valdiniai iš Didžiuliškių kaimo.
Priminsime, kad G. Grina gimė 1965 m. Anykščiuose, mokėsi ir baigė Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą (dabar – Antano Vienuolio progimnazija) ir tuo pačiu metu Anykščių muzikos
mokykloje mokėsi groti fortepijonu. Baigęs mokyklą, studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1990 m. Puslaidininkių fizikos katedroje apsigynęs diplominį darbą „Fotochrominio
efekto selenituose tyrimas nestacionaraus sužadinimo sąlygomis“, įgijo fiziko-inžinieriaus išsilavinimą. Žemiečio diplominis darbas taip pat saugomas Anykščių bibliotekoje.
Asmeninės bibliotekos savininko draugystė su Anykščių bibliotekininkais prasidėjo jau beveik prieš dešimtmetį, o glaudesnis bendradarbiavimas užsimezgė 2015 metais po Viešojoje bibliotekoje vykusio renginio, kurio metu anykštėnai susitiko su Leidybos idėjų centro knygų „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ herojais ir bendraautoriais. Renginio metu kartu su kitų nusipelniusių anykštėnų veikla buvo pristatyti ir mūsų kraštiečio G. Grinos nuopelnai Lietuvai.
Anykščių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje kartu su kraštiečio G. Grinos dovanotomis knygomis saugoma dar 14 žymių anykštėnų asmeninių bibliotekų kolekcijų.
Asmeninių rinkinių knygas gali skaityti visi Viešosios bibliotekos skaitytojai.
Autorius: Berezauskienė Audronė
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!