ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Lapkričio 9 dieną Anykščių kultūros centre vykusiame pagerbimo vakare Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija buvo įteikta išskirtiniam Anykščių krašto kūrėjui, kultūrinių projektų vadovui, visuomenininkui Žilvinui Pranui Smalskui. Vakarą vedęs Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius, Anykščių rajono savivaldybės kultūros tarybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius pakvietė susirinkusiuosius kartu keliauti laureato gyvenimu ir apžvelgti suolus, ant kurių Ž. P. Smalskui teko prisėsti. Tai – ir poezija, ir teatras, skulptūrų kūrimas, unikalių krašto kūrėjų parodų organizavimas.

Prieš atsiimdamas apdovanojimą Ž. P. Smalskas paprašė visų triukšmo minute pagerbti draugų, tragiškai žuvusių režisierių Galinos ir Vytauto Germanavičių atminimą. Diplomą laureatui įteikęs Anykščių rajono mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius sakė tikintis, kad nerami laureato siela Anykščių kraštą ir toliau puoš nuostabiais sumanymais ir kūriniais.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Ilgamečiai laikraščio „Kregždutė“ redaktoriai, žurnalistai, rašytojai, publicistai, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatai, anykštėnai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis savo kūryba skaitytojus džiugina daugiau negu keturis dešimtmečius. Didžioji dalis jų straipsnių bei knygų yra skirti Anykščių krašto garsinimui. 2017 m. rudenį M. Teksnytė ir V. Račkaitis išleido romaną - diptichą „Tu ir aš“, kuriame aprašomas sovietmečio pokarinės kartos atstovų Algirdo ir Linos Stonių šeimos santuokinis gyvenimas. Diptichas - dvilypis paveikslas arba du paveikslaijungiami vieno sumanymo savitarpiškai papildantys vienas antrą, – taip aiškina šio žodžio reikšmę „Tarptautinių žodžių žodynas“ (Vilnius: Mintis, 1969, p. 174). Toks terminas tinka ir dviejų autoriųta pačia tema rašomam literatūros kūriniui. M. Telksnytė ir V. Račkaitis vieni iš pirmųjų lietuvių literatūroje išbandė dipticho kompoziciją romano žanre. Jų romanas primena dviejų žmonių pakaitomis rašomą dienoraštį. Pirmiau savo išgyvenimus aprašo Lina, o po to „mintis išguldo“ Algis.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Šis savaitgalis Anykščių jaunimui buvo kiek kitoks nei įprastai. Užuot pramogavusios, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokinės, pasitelkusios kūrybiškumą, savo laisvą laiką skyrė problemų analizavimui.

Dalyvaudamos „Socialinio suflerio“ programos mokymuose, kurie vyko spalio 20 – 22 dienomis, jos išskyrė problemas, kurias išsprendus gyvenimas mieste taps kokybiškesnis. Susirinkusios iniciatyvios gimnazistės ne tik užsiėmė protine veikla, bet ir linksmai leido laiką: žaidė žaidimus, piešė, dalyvavo diskusijose, įsikūnijo į tam tikrus vaidmenis.

Sporto salės, prekybos centrų, senjorų globos namų, žaidimų aikštelių vaikams trūkumas jaunosioms moksleivėms pasirodė labai svarbus aspektas, tačiau merginos išskyrė dar ir kitas, jų nuomone, pačias opiausias problemas. Gimnazistės atkreipė dėmesį, kad Anykščiuose yra daug valkataujančių gyvūnų, jaunimui trūksta veiklos, nėra kur neformaliai leisti laisvalaikio bei vadovybė neatsižvelgia į mokinių pasiūlymus. Minėtos problemos, pasak mokymų dalyvių, turi neigiamos įtakos miesto gyvenimui.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Anykščių kultūros centre visą praėjusią savaitę šurmuliavo profesionalių teatrų nacionalinės dramaturgijos festivalis “Pakeleivingi”. Šį festivalį Anykščių kultūros centras organizuoja jau ketvirtus metus. Tai – reta proga anykštėnams pamatyti naujausius lietuvos teatrų pastatymus. Per septynias dienas buvo parodyti septyni spektakliai suaugusiems ir vienas – vaikams. Komisija, kurios sudėtyje buvau ir aš, rinko geriausią festivalio spektaklį, geriausią aktorių vyrą ir geriausią aktorę moterį. Geriausiu festivalio spektakliu buvo pripažintas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas “Altorių šešėlyje”. Režisierius Ramūnas Kaubrys, libretto autorė Birutė Mar. Už šį šokio spektaklį komisija balsavo vienbalsiai. Žiūrovų simpatijų prizas atiteko keistuolių teatro pastatymui “Edis agregatas, arba nemirštančio optimisto gyvenimas ir mirtis”. Muzika, libretas ir režisūra – Aido Giniočio. Geriausio vyro aktoriaus nominacija skirta Klaipėdos dramos teatro aktoriui Vytautui Anužiui. Jis režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje “Mergaitė, kurios bijojo dievas” sukūrė net tris vaidmenis: piršlio, generalinio direktoriaus ir vyr. gydytojo. Geriausia moterim aktore pripažinta Elzė Gudavičiūtė. Ji Vido Bareikio režisuotame spektaklyje “Žalgirės” sukūrė krepšinio komandos kapitonės Sandros Fakulinos vaidmenį. Apdovanojimai bus įteikti lapkričio mėnesį Anykščių kultūros centre vyksiančio renginio “Verslo žiburiai” metu.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Šių metų spalio 21 d.(šeštadienį) knygų ir dokumentų siunta iš JAV atkeliavo į Anykščių L. ir S. Didžiulių viešąją biblioteką. Džiugu, kad bibliotekininkai galės prisidėti prie žymaus mūsų kraštiečio prof. Juozo Meškausko asmeninės bibliotekos, kaip lietuviško rašytinio paveldo, sukaupto išeivijoje, išsaugojimo.

Prieš pora metų Anykščiuose viešėjo iš Amerikos atvykusi šviesaus atminimo prof. J. Meškausko dukra, mokslininkė biochemikė, dailininkė keramikė Marija Meškauskas (Marija Aldona Meškauskaitė-Gaižutienė). Kartu su viešnia Viešojoje bibliotekoje lankėsi ir Lietuvoje gyvenantys J. Meškausko giminaičiai: dukterėčia Jonė Tursienė-Žvirblytė, sūnėnas Juozas Žvirblis su žmona Laima ir anūku Aleksu. M. Meškauskas viešnagės tikslas buvo sužinoti, ar jos tėvelio gimtojo krašto žmonėms rūpi jo rankraščiai bei asmeninė biblioteka. Įsitikinusi, kad Anykščių viešojoje bibliotekoje profesoriaus ilgai kauptos knygos, rašyti straipsniai, asmeninė korespondencija ir kiti dokumentai ras prieglobstį, viešnia apsidžiaugė ir pasakė: „Dabar aš tikrai rami. Žinau, kad tai, ką saugojo mano tėvelis, paklius į geras rankas“.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

2017-ieji yra jubiliejiniai Anykščių bibliotekos metai. 1936 m. paskelbus „Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymą”, 1937 m. Lietuvoje pradėtos steigti valstybinės viešosios bibliotekos. Kartu su kitomis, naujai įsteigtomis, pradėjo gyvuoti tokio tipo biblioteka ir Anykščiuose. Bibliotekos įsteigimo dokumentuose rašoma: „Švietimo ministeris, pasirėmęs valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu, nuo 1937 m. kovo 15 d. įsteigia šias 64 viešąsias  valstybines  bibliotekas Utenos apskrityje: Anykščiuose II eilės, Molėtuose III eilės“…

1937 m. kovo 15 d. yra Anykščių viešosios bibliotekos įsteigimo data.

Iš bibliotekos istorijos

Bibliotekos veiklos pradžia buvo nelengva: stigo knygų ir patalpų, biblioteka buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą, trūko būtiniausio inventoriaus. Pirmasis Anykščių viešosios valstybinės bibliotekos vedėjas buvo Kazys Narijauskas, išdirbęs iki 1941 m. rugsėjo 15 d.

Antrojo pasaulinio karo metais biblioteka sudegė. Praūžus karo audrai, prasidėjo bibliotekos atkūrimas. Nuo 1944 m. gruodžio 1 d. Anykščių bibliotekoje dirbo mokytojas Pranas Pakalnis. Biblioteka nuo 1945 m.  iki 1950 m. buvo įsikūrusi privačiose patalpose J. Biliūno gatvėje. 1949 m. bibliotekai vadovavo Kazys Dilys, vėliau keletą mėnesių dirbo Janina Matikonytė, po jos Anykščių bibliotekos vedėja dirbo Vilė Pociūnaitė, kuri išvyko mokytis ir nebegrįžo vadovauti. Visą dešimtmetį – nuo 1951-ųjų iki 1961-ųjų Anykščių rajoninei bibliotekai vadovavo Rozalija Klimašauskaitė – žmogus, mylėjęs knygą, žmones, sugebėjęs tvarkyti visus bibliotekos reikalus. Tas laikotarpis buvo didelių  permainų metai: bibliotekoje gausėjo darbuotojų, gerokai išaugo knygų skaičius. 1955 m. biblioteka persikėlė į patalpas Paupio gatvėje Nr. 10. Be bibliotekos, tame pastate dar buvo įsikūręs Miesto Vykdomasis komitetas, Namų valdyba ir Pionierių namai. Pastatas, į kurį anuomet persikėlė biblioteka, buvo vienas seniausių Anykščių mieste. Tai buvę  dvarininkės Okuličiūtės rūmai.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

2017 m. rugsėjo 28 dieną, 15 valandą, Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre atidaroma Abchazijos autonominės respublikos (Gruzija) dailininkų sąjungos narių paveikslų paroda-pardavimas „Rugsėjo 27-oji“.

Prieš dvidešimt penkerius metus tą dieną trys šimtai tūkstančių gruzinų paliko savo gimtąjį miestą Suchumį. Pabėgėliai gyvena įvairiose Gruzijos vietose ir užsienyje. Šiuo metu dailininkai gyvena Tbilisyje, bet priklauso Abchazijos autonominės respublikos dailininkų sąjungos skyriui. Menininkai tikisi greitai sugrįžti į savo gimtinę ir su abchazais draugiškai gyventi vienoje valstybėje. Parodoje pristatomi 27 dailininkų darbai, visus juos bus galima įsigyti. Paroda bus eksponuojama iki spalio 7 d.

Parodos atidaryme dalyvaus svečiai iš Gruzijos ambasados Lietuvoje, dailininkai iš Gruzijos: Amiran Kuprava, Nerse Batsaši,  Mirab Pipia, Mierab Efadze. Šie dailininkai Anykščiuose svečiuosis iki spalio 8 d., dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse „Angelų keliu“, bendraus su Anykščių krašto dailininkais, moksleiviais. Jų sukurti darbai papuoš Angelų muziejų.

Skaityti plačiau  

Bičiuliška 63 metrų vaišių užstalė iš rudens gėrybių – trisdešimt septynių rajono bendruomenių šeimininkų kulinarinės meistrystės įrodymas. Vienu sykiu viename puode išvirta daugiau nei tona obuolienės – bendras daugiau nei keturių šimtų anykštėnų darbo rezultatas. Įspūdinga beveik pusantro šimto originalių receptų obuolių pyragų dėlionė. Aštuoniasdešimties metrų ilgio ir dviejų su puse metrų pločio Aukštaitiška juosta iš obuolių – dvidešimt vienos krašto bendruomenės kūrinys. Tai – vienas per kitą įdomesni, kūrybiškesni ir originalesni sumanymai, kurie jau kelintą rudenį iš eilės Anykščiuose įgyvendinami per tradicinę derliaus šventę – Obuolines.

Kokioms bendroms veikloms Anykščiai jungsis per šių metų Obuolines? Mes kursime Obelų sodą!

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Rugpjūčio 26-ąją, šeštadienį, 13 val., Palatavio viensėdyje, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Troškūnų, vykusių iškilmių metu buvo pasitiktas Karalius Mindaugas, į Latavos kraštą grįžęs nauju skulptūriniu ženklu, kuris nuo šiol liudys Latavos krašto istorinę svarbą bei parodys kelius prie Palatavio piliakalnio ir į Andrioniškį.

Iškilmės prasidėjo Anykščių kultūros centro teatro Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ fragmentu. Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius skulptūrą ir kelio rodykles pašventinti pakvietė Troškūnų Švenčiausios Trejybės bažnyčios kleboną Saulių Filipavičių.

Anykščių krašto garbės ambasadorius Ukrainoje Virginijus Strolia dėkojo visiems, prisidėjusiems jau ne prie pirmos Anykščių krašte istorinę svarbą liudijančios skulptūros ir kelio rodyklių atsiradimo ir simboliškai senąją rodyklę, žymėjusią kelią į Palatavio piliakalnį, perdavė Anykščių A. Baranausko ir A Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktoriui Antanui Verbickui.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

“Mūsų “Pakeleivių” kolektyvas – gausus ir triukšmingas. Tai, ką mes grojame, nuo bardų muzikos šiek tiek nutolę. Tačiau turime akustinių, kamerinių kūrinių, kuriuos ir pateiksime festivalio “Purpurinis vakaras” klausytojams”, - sako aktorius, atlikėjas Rolandas Kazlas. Aktorius žada, kad šį ketvirtadienį prasidedančiame nacionaliniame bardų festivalyje būtinai nuskambės naujų dainų.

Rolandai, kuo jus žavi bardų muzika?

Gerai, kad esama tokios muzikos. “Purpuriniam vakarui” nereikia garsių pavardžių, šėlsmo ir iškeltų rankų prie scenos. Tai – klausytojų festivalis, jie čia svarbesni nei atlikėjai. Visada bus žmonių, kurie turi ką pasakyti, bet jei nebus, kas jų klauso, nebus ir festivalio. “Purpurinis vakaras” turi tradicijas. Tai vieta, kur žmonės gali išgirsti save, girdėti kitą, ramiai, tyliai pabūti. To šiandien labai trūksta.

Kaip žinote, kokia turi būti daina, kad žmonės išgirstų?

Nesu paėmęs gitaros į rankas, nesu prisėdęs prie klavišinių ar jokio kito instrumento. Tik jaučiu, kokia turi būti daina, mėginu ją visais įmanomais būdais ir garsais perteikti muzikantams. Jie greitai pagauna, ko aš noriu. Man pasisekė, mane supa puikūs profesionalai, dainas jie papildo savo aranžuotėmis ir mintimis. Visiems “Pakeleiviams” norisi, kad muzika nebūtų pigi, ar sukurpta iš dviejų akordų.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai