ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Rugsėjo 30 d., pirmadienį, 14 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje Seimo narys Antanas Baura atvers fotografijų parodą „Anykščiai Izidoriaus Girčio akimis“. Renginyje dalyvaus Izidoriaus Girčio sūnus Vilius Girčys, dukra Aušrė Grigaravičienė, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka.

Ekspozicijoje pristatomos Izidoriaus Girčio (1903–1989) – fotografo, atkaklaus ir profesionalaus XX amžiaus laiko tėkmės fiksuotojo – nuotraukos.

Jaunystėje jis – spėjęs išgarsėti Nepriklausomos Lietuvos spaudos fotokorespondentas. Jo nuotraukas dešimtmetį spausdino „Lietuvos aidas“, „Karys“, „Mūsų Vilnius“, „Jaunoji karta“, „Trimitas“, „Lietuvos geležinkelininkas“, „Sveikata ir darbas“.

Skaityti plačiau  

Po Lietuvą su nauju italų režisieriaus Sandro Bozzolo dokumentiniu filmu „Nijolė“ keliaujantis Kolumbijos politikas, filosofas ir matematikas Antanas Mockus sako, kad jam labai svarbu filmą apie mamą, Kolumbijos menininkę Nijolę Šivickas parodyti Anykščiuose. Šiame mieste gydytoju dirbo Nijolės tėtis, Antano senelis Antanas Šivickas. Anykščius jiedu aplankė 2017-aisiais, kai filmas dar buvo filmuojamas.

Į Anykščius filmas atkeliauja tuojau pat po premjeros Vilniuje – rugsėjo 20 dieną. „Visada jaučiau, kad ši istorija – daugiau nei tobula. Įvyko tiek daug atsitiktinumų, o jos pradžia ir pabaiga susijungė į dvidešimties metų ratą, iš kurio, turbūt, man jau nepavyks ištrūkti“, – sako kino režisierius, italas Sandro Bozzolo. Praėjusiais metais į gyvenimą jis paleido dokumentinį filmą „Nijolė“, kuriame subtiliai atskleidė ekscentriškojo Kolumbijos politiko, lietuvio Antano Mockaus ir jo mamos, menininkės Nijolės Šivickas ryšį.

Skaityti plačiau  

Nors Anykščių kraštas neturėtų skųstis siūlomomis lankytinomis vietomis ir turistų gausa, tačiau anykštėnai nesitenkina tuo ką turi ir savo svečiams nuo šios pasiūlys dar vieną lankytiną objektą – istorinių transporto priemonių ekspoziciją. Istorinių transporto priemonių gerbėjai ir kiti prijaučiantys seniesiems automobiliams, nuo šiol, besilankydami Anykščių krašte turės puikią progą paganyti akis asociacijos „Retromobile“ naujai sukurtoje istorinių transporto priemonių ekspozicijoje. Anykščių Siauruko muziejui bei asociacijai „Retromobile“ dar 2019 metų pradžioje pasirašius bendradarbiavimo sutartį, 2019 m. rugsėjo 6 dieną Siauruko muziejaus patalpose atidaryta nuolat veiksianti istorinių transporto priemonių ekspozicija.

Asoc. „Retromobile“ vadovas Ramūnas Kardelis pažymi, jog visas demonstruojamas istorinis transportas vienaip ar kitaip susijęs su Anykščiais bei Anykščių krašto pasididžiavimu – siauruoju geležinkeliu. Čia demonstruojama tarpukario istorinė technika, kuri dalyvavo viešajame eisme to meto Anykščiuose, o taip pat pokarinė tiek sunkioji, tiek lengvoji technika. Istorinių transporto priemonių ekspozicija bus nuolatinė, karts nuo karto ją atnaujinant naujais istoriniais eksponatais.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Tradicinė šventė įvyks 2019 metų rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių rajono Svėdasų seniūnija).

PROGRAMOJE:

- Prisiminimų ir apmąstymų akimirkos, skirtos Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms. Ta proga Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatras parodys Kosto Ostrausko pjesę „Vaižgantas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Nijolė Ratkienė);

- Aštuonioliktosios respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos įteikimas;

- Vienusios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui” įteikimas;

- Ketvirtosios kun. Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo” premijos įteikimas;

- Naujai sukurtų medžio skulptūrų Vaižganto kūrinių motyvais pašventinimas ir pristatymas;

Skaityti plačiau  

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje nuo rugpjūčio 5 d. iki spalio 31 d. veiks paroda „Prozos simfonijų kūrėjas“, skirta kunigo kanauninko, rašytojo, knygnešio, bibliofilo Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Šį kartą bibliotekininkų tikslas yra atkreipti skaitytojų dėmesį ne tik į Vaižganto kūrybinį palikimą, bet ir parodyti jį kaip bibliofilą, knygų mylėtoją. Jis pats yra paskęs: „Jei tad aš daugiau mėgiu knygų turinį, jų vidų, ne išvaizdą, ne išorę, jei negaudau gražiųjų, nei retųjų, bet vartoju jas tik mokslo reikalui, tai ar aš esu bibliofilas, knygų mėgėjas, ar ne? Man rodos, esu ir net garbingesne prasme už ištaigaujančius pramogierius“.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Fado yra sielos būsena. Tuo visiškai neabejoja dainininkė iš Portugalijos Celia Leiria. Iš fado šalies ji to jausmo atveža ir mums, lietuviams. Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ scenoje Anykščių Dainuvos slėnyje Celia lydės du portugalų gitaristai – Pedro Amendoeira ir Joao Filipe.

Celia, Portugalija yra labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos šalis. Ar taip gali būti, kad skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skirtingai priima muziką?

Muzika yra universali, neabejoju, kad ji paliečia panašiai kiekvieną iš mūsų, kad ir kur gyventume. Išgirdę fado, klausytojai gal tik labiau suklūsta, juk daugelis iš jų prie tokios muzikos prisiliečia pirmą kartą. Neabejoju dėl Lietuvos publikos, jūs, šiaurės europiečiai, turite ypatingą muzikos kultūrą. Esame tikri, kad mūsų muziką priimsite, kaip savą.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

„Aš nesu įprastas variantas: gimiau Palangoje, sovietmečiu, buvau jauniausia keturių vaikų šeimoje, augau labai uždara ir buvau nuolat linkusi save nuvertinti. Man reikėjo visų mano kritinių situacijų, kad pabusčiau ir kad surasčiau savo vidinę tiesą“, - sako dainininkė Jurga Šeduikytė. Šią vasarą ji leidosi ne tik į muzikines, bet ir savęs pažinimo keliones. Ir labai gali būti, kad naujos patirtys suskambės jos pasirodyme didžiajame nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ koncerte Anykščių Dainuvos slėnyje.

Šią vasarą Jurga daug skaitė. Knygose tarsi iš naujo atrado save, pripažino savo liūdesį, skausmą, baimę svajoti: „Niekada netikėjau, kad galiu būti labai laiminga. Vis galvodavau apie kitus, o save pamiršdavau. Tarsi esi įsivažiavusi, gražiai gyveni, kuri muziką, dainas ir pats nepajunti, kaip užmiegi, - kasdienybė blokuoja jausmus. Išmėginimai mums siunčiami tam, kad neužmigtume. Ar tikrai prabundame – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Aš mokausi leisti sau jausti, mokausi savo jausmus išsakyti, perkelti juos į kūrybą“.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Kasmetinėje tradicinėje Oninių šventėje Traupyje šeštadienio popietė prasideda literatūriniais, meniniais renginiais: rengiamos parodos, organizuojami susitikimai su iškiliais kraštiečiais, svečiais.

Šįmet šventės svečiams biblioteka parengė net tris parodas: Viešintų krašto tyrėjo, kraštotyrininko fotografijų parodą „Gimtinė širdyje, fotografijose ir knygose...”, Traupio bendruomenės moterų ir mergaičių dailės plenero darbų ekspoziciją „Mažas pasaulis – didelės svajonės” ir Traupio kultūros namų šokių kolektyvo „Tėkmė” dešimtmečiui skirtą parodą „Tėkmei – 10 metų”.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

110 metų sukaktį mininti Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ruošiasi jau XIX kartą Anykščiuose vyksiančiai tarptautinei vargonų muzikos šventei: visą rugpjūčio mėnesį, kiekvieną šeštadienį, tą pačią 20:00 val. svečiai bus kviečiami pasiklausyti ne tik vargonininkų iš Lietuvos, bet ir svečių iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos bei Jungtinių Amerikos Valstijų atliekamų kūrinių. Be Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios Šv. Mato vargonų muzikos festivalis rugpjūčio mėnesį nusikels į kitas, ne tik Anykščių rajone esančias, bažnyčias.

Pasak festivalio organizatoriaus anykštėno Stanislovo Aglinsko, Šv. Mato vargonų muzikos festivalis šiais metais ypatingas ne tik dėl jubiliejų mininčios bažnyčios, bet ir besiplečiančio dalyvių skaičiaus: „Vos prasidėjęs festivalis ir karališko instrumento – vargonų – muzika sujungė Lietuvą ir Lenkiją, Anykščių ir Seinų miestus. Dabar gi festivalio geografija išsiplėtė taip, kad Lietuvą ir Anykščius jungia jau ne tik su kaimyninėmis Europos valstybėmis, bet ir su kitais žemynais, kitomis kultūromis ir skirtingais muzikos stiliais. Būtent tai ir yra Šv. Mato vargonų muzikos festivalio tikslas – didinga vargonų muzika sujungti istoriją, talentą ir žmogų“. Šiais metais, pirmą kartą per visą festivalio gyvavimo istoriją, Anykščiuose planuojama jaunųjų Lenkijos ir Lietuvos vargonininkų meistriškumo stovykla, kurią vainikuos rugpjūčio 4–5 d., 20:00 val., vyksiantys pasirodymai. Stovyklos dalyviai ir pagrindiniuose festivalio koncertuose pasirodysiantys atlikėjai skambins dar 1925 m. Southamptone (Didžioji Britanija) meistrų „James Ivimey“ sukonstruotais ir jau 20 metų Anykščiuose veikiančiais vargonais.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai  

Kažin, ar toks filmas išvis būtų atsiradęs, jei kino režisierė Ramunė Rakauskaitė nebūtų patyrusi, ką reiškia gyventi toli nuo gimtinės. Daugiau nei penkerius metus praleidusi JAV, Čikagoje, ji grįžo su dokumentinio filmo idėja. „Man svarbu asmeniškai prisiliesti prie temos, Amerikoje praleistas laikas leido giliau pažvelgti į antrosios emigracijos bangos nublokštus lietuvius, vadinamuosius dipukus ir jų patirtis okupuotoje tėvynėje“, – sako režisierė, sukūrusi juokingai graudų, ironišką ir stebinantį filmą „Kelionės namo“. Išvysti jį galimybę turės nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ dalyviai ir svečiai, vėlų rugpjūčio 15-osios vakarą užsukę į Anykščių kultūros centrą.

Ramune, kaip pati atsidūrei JAV? Kokios priežastys tave privertė palikti gimtinę?

Pirmą kartą Čikagoje apsilankiau 1997 metais. Tuomet mane su kurso draugu, kino režisieriumi Donatu Ulvydu mūsų kurso vadovas, kino klasikas Henrikas Šablevičius išsiuntė pusei metų stažuotis į Amerikos lietuvių televiziją. Ten sukūrėme savo diplominius filmus ir visa galva panirome į Amerikos lietuvių gyvenimą. Anuomet jis dar buvo labai energingas, gyvas ir daugiasluoksnis. Jau tada mane pakerėjo antroji lietuvių emigracijos banga, vadinamieji dipukai. Tai dar iš pabėgėlių stovyklų likęs vardas, nuo angliškojo DP – displaced persons.

Skaityti plačiau  

Kiti autoriaus straipsniai