RENGINIŲ KALENDORIUS

RENGINIŲ KATEGORIJOS
RENGINIŲ ARCHYVAS
RENGINIŲ STATISTIKA

Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 m. jubiliejaus / Tarptautinė paroda „Anno domini 1323 sutartis“

Anykščių koplyčia / Pasaulio anykštėnų kūrybos centras
Anykščių koplyčia / Pasaulio anykštėnų kūrybos centras ▶
Vilniaus g. 36, LT-29145 Anykščiai
2023 m. spalio 2 d. - 17:00
Kaina - €
Paroda baigėsi prieš 192 d.!
   
Nuotraukų: 0
Nuotraukų nėraNuotraukų nėraNuotraukų nėra
Videoklipų: 0
Videoįrašų nėraVideoįrašų nėraVideoįrašų nėra
Eusteythen – taip prieš 700 metų pirmą kartą užrašyta Aukštaitija 1323 m. spalio 2 d. Taikos ir prekybos sutartyje.

Aukštatijos mieste Anykščiuose spalio 2 d., pirmadienį, 17 val. įvyks Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 metų sukakties renginys. Laimės žiburio mieste esantis Anykščių menų centras Koplyčioje-Pasaulio anykštėnų kūrybos centre (Vilniaus g. 36, Anykščiai) rengia tarptautinę parodą iš Latvijos valstybės istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo „Anno domini 1323 m. sutartis“.

Tarptautinėje parodoje pristatomas ypatingos vertės ir svarbos XIV a. 3 deš. dokumentas su antspaudais – 1323 metais Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos spalio 2 d. Vilniaus pilyje sudaryta Taikos ir prekybos sutartis su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) originalas. Šiame įspūdingame, antspaudais paženklintame XIV a. dokumente pirmą kartą paminėtas mūsų istorinis regionas – Aukštatija. Parodą papildys svarbiausi Aukštatijos regiono dabarties ženklai – Aukštatijos regiono herbo originalas bei Aukštaitijos regiono 19 savivaldybių herbų originalai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais.

Ši 1323 m. Vilniaus pilyje pasirašyta Taikos ir prekybos sutartis pasižymi itin šiuolaikiška bendrabūvio samprata, kuria paremti dabarties Europos Sąjungos teisės pagrindai – laisvu prekių judėjimu susitarimo šalių erdvėje, teisingumo garantijomis, asmenų neliečiamumo teisių užtikrinimu, neteisėtai pasisavinto turto atstatymo garantijomis, apeliacijos garantavimu. Parodos atidaryme perskaitydami šią sutartį įsitikinsime, koks pažangus ir ateities kūrimui svarbus šis dokumentas.

Paroda veiks iki lapkričio 11 d.

Parodos kuratoriai: dr. Ramojus Kraujelis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius ir Tomas Tuskenis, Anykščių menų centro direktorius.

Parodos dizaineriai: Vilma Bražiūnaitė, Saulius Valius.

Parodos organizatorius: Anykščių menų centras.

Partneriai: Lietuvos valstybės naujasis archyvas, Latvijos valstybės archyvas, Valdovų rūmų muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Pasaulio anykštėnų bendrija.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Anykščių rajono savivaldybė.

Taikos ir prekybos sutartis:

Visus šį raštą matysiančius bei girdėsiančius sveikina žemių valdovų bei miestų pasiuntiniai iš Livonijos, Estijos ir Kuršo, kurie buvo tų pačių ponų bei miestų pasiųsti pas Lietuvos karalių Gediminą ir linki jiems sveikatos ir ramybės Dievuje. Mes, pasiuntiniai, ponas Arnoldas Stojvė, kuris pavaduoja Rygos vyskupą dvasiniuose reikaluose, iš Rygos vyskupo pusės — ponas VoldemarasRoseno, iš Rygos kapitulos pusės — ponas JonasMolendino ir ponas Tomas, iš Saremos vyskupo pusės — ponas BaltramiejusFelino bei ponas LiudolfasWeisshofo, Hapsalio kanauninkas, iš Tartu vyskupo, jo visų vasalų bei miesto pusės — ponas Hermanas Langė, iš šviesiausio Danijos karaliaus vietininko bei visų jo vasalų pusės — brolis Arnoldas, Talino prioras, bei ponas HenrikasParenbekės, iš magistro bei visų Livonijos brolių pusės — brolis JonasLiovenbrukės, Mintaujos komtūras, brolis OtonasBramhomo, iš Rygos miesto pusės — ponas HenrikasMintaujos, ponas Jonas Langesidė, ponas Ernestas, iš to paties miesto brolis Veselis, pamokslininkų prioras, iš mažųjų brolių pusės — brolis Albertas Sluthas. Mes su minėtu karaliumi Gediminu esame sudarę tvirtą sutartį ir su visais jam pavaldžiais žmonėmis, ir už visus krikščionių žmones, kurie norėjo nusiųsti jam savo pasiuntinius ir susitarti su juo dėl taikos, o jis sutiko sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis:

kad visi keliai žemėje ir vandenyje be jokio trukdymo kiekvienam žmogui, atvykstančiam ar keliaujančiam pas mus ar mums pas juos, turi būti atviri ir laisvi. Štai tos žemės, su kuriomis ir dėl kurių nusprendėme sudaryti taiką. Iš Lietuvos karaliaus pusės — Aukštaičiai, Žemaičiai, Polockas ir visi Rusai, kurie paklūsta tam pačiam karaliui. Iš mūsų žemių ponų pusės — Rygos vyskupystė ir Rygos miestas; iš magistro pusės — Klaipėda, Kuršo žemė ir viskas, kas tenka Livonijai, kuri klauso magistro ir minėtų brolių savo saugumui; iš Saremos vyskupo pusės — visa vyskupystė ir visa, kas jam paklūsta; iš Tartu vyskupo pusės — visa vyskupystė ir visi, kurie jam [vyskupui] paklūsta kartu su Tartu miestu; iš Danijos karaliaus pusės — Harija, Virlantas, Albentakė ir viskas, kas jam paklūsta. Mes visi sudarėme šią sutartį. Taip pat sutarta, kad jei žmogus neteisybę patirtų iš kito, jis turi reikalauti atlygio iš to, kuris padarė tą neteisybę, pagal to krašto teisę. Jei atsitiktų, kad jis [žmogus] negalės gauti visiško teisingumo, turi kreiptis savo reikalu į valdovus to krašto, kuriame neteisybė jam buvo padaryta; jie turi jam padėti pasiekti visišką teisingumą.

Taip pat jei kokia nors įtampa tarp mūsų kokiu nors atveju kiltų, turi būti nuspręsta arba draugiškai, arba teisme. Jeigu vieno krašto baudžiauninkas pabėgtų į kitą kraštą, jis turėtų būti sugrąžintas, jeigu reikalaujama. Taip pat sutarta, jei kas nors kito turtus išsigabentų į kitą žemę, privalo sugrąžinti, kada tik būtų pareikalauta. Be to, jei koks nors laisvas žmogus vyktų iš vienos žemės į kitą, turi turėti visą galią [tą padaryti]. Minėta taika privalo pasilikti amžina ir tvirta, idant niekas jos nesulaužytų, ir jeigu kas nors iš čia minėtų žemių norėtų sulaužyti šią sutartį, niekas be visų minėtų žemių sutikimo neturi galios ją taip atšaukti. O jei kuri nors pusė prieštarautų ir panorėtų atšaukti minėtą taiką, turi aiškiai pranešti kitai pusei prieš du mėnesius. Ir, be to, kad visi dalykai tarp mūsų vyktų pagarbiai ir draugiškai, jau anksčiau minėtas karalius Gediminas yra suteikęs kiekvienam žmogui, atvykstančiam į jo žemę ir išvykstančiam [iš jos], Rygos teisę. Toliau, kiekvienas pirklys iš abiejų pusių gali pirkti kokią panorėjęs prekę.

Šių dalykų paliudijimui ir minėtos taikos patvirtinimui visų mūsų, minėtų pasiuntinių, antspaudai ant šio rašto yra uždėti.

Duota Vilniaus pilyje 1323 Viešpaties gimimo metais, pirmą sekmadienį po Mykolo šventės. 

Vertimas pateiktas iš: Chartularium Lithuania eres gestas magni ducis Gedeminne illiustrans. Gedimino laiškai, tekstus, vertimus bei komentarus parengė S.C. Rowell, Vilnius 2003.

Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 m. jubiliejaus / Tarptautinė paroda „Anno domini 1323 sutartis“
Taikos ir prekybos sutartis
Aukštaitijos pirmojo paminėjimo 700 m. jubiliejaus / Tarptautinė paroda „Anno domini 1323 sutartis“
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai