Aharonas gyvena pasišventęs savo sūnui Uriui. Jų kasdienybė kupina šilumos ir juoko, bet gerokai atitrūkusi nuo realaus pasaulio. Uris – autistas, todėl kurį laiką toks gyvenimas teikia saugų ramybės uostą. Sulaukęs pilnametystė, vaikinas turėtų persikelti į specializuotą apgyvendinimo įstaigą. Žinodamas, kad sūnus nėra pasirengęs atsisveikinti, tėvas nusprendžia aplenkti institucijas ir drauge su juo pabėgti. Atrodo, kad Aharonas nerimauja, norėdamas apsaugoti Urį, bet ilgainiui paaiškėja, kad išsiskyrimas ne mažiau baugina jį patį. Klasikine pasakojimo ramybe ir nuosaikiu humoro jausmu alsuojantis filmas atskleidžia tėvo ir sūnaus santykių dramatizmą ir neblėstančią viltį, originaliai apmąstydamas žydų kultūroje ypatingai svarbų motinos vaidmenį.