Greta Jeruzalės senamiesčio yra alyvuogių kalnas – seniausios žydų kapinės pasaulyje. Tarp baltų paminklų yra nedidelis akmeninis namas –  vienintelė gyvenamoji vieta kapinėse. Režisierius  pasirinko šią vizualiai pribloškiančią ir istoriškai rezonansinę vietą, kaip aplinką pasakojimui apie jaunos moters kovą atrasti save.

Pagrindinė filmo veikėja yra ortodoksė moteris, gyvenanti su savo vyru mokytoju Ruvenu ir keturiais vaikais nuošaliame name kapinėse. Ji sunkiai dirba, kad namai būtų jaukūs, bet kol  vaikai ir vyras yra mokykloje, viena ji jaučiasi izoliuota. Dienomis moteris vaikšto kalno siaurais pėsčiųjų takais tarp paminklų akmenų, sulaukdama saldžių, nekenksmingų pokalbių su turistais ir Palestiniečiais. Vyras Ruvenas tolsta nuo jos, o nepakeliama vienatvė pagaliau paskatina moterį vaikščioti kapinėse ir naktimis, kuomet vieta tampa naktine prostitučių ir narkotikų prekiautojų rinka.

Šokiruota, bet sužavėta moteris užmezga ryšius su jai visiškai svetima visuomene ir supranta, jog ji gauna daug daugiau dėkingumo iš naktinių pašalaičių nei iš savo šeimos. Tačiau jaunos motinos slapti nauji santykiai tik dar labiau suaštrina vidinius neramumus, kurie paskatina ją priimti sprendimą, turintį didelių pasekmių.

Filmas panardina žiūrovus į moters vidinio ir išorinio gyvenimo ritmus ir klausimus, įtraukia į gražiai sukurtus vaizdus ir apgaubia simboline garsų aura: vaikų juoko, autobusų parkavimo, šlavimo šluota, bažnyčios varpų skambesio, žydų maldomis, mečetės prižiūrėtojo skambučiais ir tyla.

2015 m. filmas buvo pristatytas prestižiniame Toronto kino festivalyje ir pelnė tarptautininį kino industrijos pripažinimą. „Kalnas“ – tai melancholiškas pasakojimas apie gyvenimą tarp mirusiųjų ir jaunos moters vienatvę.