Einaras (akt. Juozas Budratis) ir Kasparas (akt. Povilas Stankus) – broliai, panašūs ir kartu labai skirtingi žmonės. Nematė jie vienas kito visą amžinybę, nors jų namus skiria tik upė. Kasdien jie stebi vienas kitą iš toli, žino kada kuris kūrena krosnį, eina miegoti, uždega šviesą ir… laukia vienas kito mirties. Jų broliškas ryšys seniai nutrūkęs, dar jaunystėje, tada, kai abu mylėjo vieną moterį vardu Mina (akt. Asta Stankūnaitė). Vienam ji buvo žmona, kitam – meilužė. Mina abiems pagimdė sūnų Larsą. Einaras gerai prisimena tą vasarą, kai žuvo Larsas. Ir abu broliai buvo kalti dėl jaunuolio mirties. Šis tragiškas įvykis dar labiau pagilino nesantaiką ir visiems laikams atėmė ne tik sūnų, bet ir mylimą Miną. Štai nuo tada broliai atsitvėrė vienas nuo kito amžina tylos ir neapykantos siena.

Visas nesantaikos purvas į paviršių iškyla tuomet, kai Einaro ir Kasparo gyvenime netikėtai atsiranda dar viena moteris – Izabelė (akt. Viktorija Kuodytė). Trumpam apsistojusi pas vieną iš jų, ji pasilieka pusmečiui ir tampa tiltu tarp dviejų užsispyrusių senukų. Izabelė keliskart per dieną, irstosi medine valtimi nuo vieno upės kranto prie kito, gamina  broliams valgį, plauna grindis, prausia senus jų kūnus,  kūrena krosnį, klauso istorijų ir …bando juos sutaikyti, bet ar tik brolių panieka vienas kitam – nebus stipresnė už meilę?

Autentišką Švedijos kaimą, apsuptą vandens, filmo režisierius A. Puipa atkūrė Lietuvoje. Skandinavišką dvasią puikiai atitiko unikalus kaimelis – Ventė, įsikūręs „Ventės ragu“ vadinamame kyšulyje prie Kuršių marių Šilutės rajone.

Intriguojantis, provokuojantis ir nepatogus A. Puipos darbas nukels į vandens apsuptą Švedijos salą narplioti istorijos, kurioje kiekvienas rasime kažką sau pažįstamo.

Filmas rodomas lietuvių kalba, be subtitrų.