Spek­tak­lis „ATRASK MANE“

Spalio 15 d. 18 val. Vil­ni­aus teatro „Lėlė“ spek­tak­lis „ATRASK MANE“

Bili­eto kaina: 8, 10 EUR.

Lietu­viškas galvosūkis be pertraukos

Trukmė - 1 val. 20 min.



Insc­enizaci­jos auto­rius ir spek­tak­lio režisierius - Rolan­das KAZLAS

Dailininkė - Ner­inga KERŠULYTĖ

Insc­enizaci­joje panau­doti Seu­maso O’KELLY apysakos „Audėjo kapas“ moty­vai, Balio SRUO­GOS, OVIDI­JAUS eilių frag­men­tai ir fotomenininkų Algi­manto bei Min­daugo ČER­NI­AUSKŲ darbai.

Vaid­ina:

Sigita MIKALAUSKAITĖ, Deivis SARA­P­INAS, Arnoldas JALIA­NI­AUSKAS, Rolan­das KAZLAS, Karo­lis Algi­man­tas BUTVI­DAS, Iman­tas PRE­CAS, Dainius TARUTIS

„Spek­taklį „Atrask mane“ apibū­d­inau kaip lietu­višką galvosūkį be per­traukos. Gyven­i­mas ir mir­tis, praeitis, esatis ir lemtis - žmo­gaus, tau­tos, spek­tak­lio ar bet kokio kito gyvo kūrinio - tur­būt visada išlieka patys didžiausi galvosūkiai, o gal tiesiog vienas didelis ir amži­nas klausi­mas. Šia savotiška ale­gorija teatro scenoje norisi kalbėti apie siūlą. Atminties, esaties ir gyvasties siūlą. Lietu­višką siūlą. Ar jis vis dar stiprus, ar nenutrūko?

Ar dar yra kas jun­gia miru­sius, gyvus ir būsimus lietu­vius? Ar tuo siūlu vis dar audžia­mas mūsų lietu­viškas liki­mas? O gal tai jau visai kiti raš­tai ir orna­men­tai, audži­ami sve­timų audėjų? Kar­tais atrodo, jog tas siūlas vos įžiūri­mas, bet vis dėl to jis yra, o kar­tais - kad ir jo galo tuoj nebeat­rasi ben­drame margumyne…

Žinoma, trumpu teatro spek­tak­liu neat­sakysi į sudėtin­gus gyvasties ir lemties klausimus. Spek­tak­lis ir jo pava­din­i­mas „Atrask mane“ sykiu yra ir palinkėji­mas pabandyti labai asmeniškai pajusti, ar dar gyva, ar nenu­trūkusi ta nematoma gija, jun­gianti lietuvį su… ką gi - Lietuva. Kad ir kaip bandy­tum to išvengti, tačiau nėra kito tokio žodžio ir tokios gimt­inės. Linkiu gerų atradimų.“

Rolan­das Kazlas



Išeinant motin­oms į žarą,

Nušv­inta drobės rauzganai.

Ir vėjo var­tai atsidaro,

Ir plaik­stos gonkuos pelenai.

Pasi­un­tiniai, skarda žvynuoti,

Pakyla šaukti giminės.

Ir užkeikti ir apraudoti

Pir­mos kar­tos nebeminės.

Užartą vieškelį ir taką

Gal gruo­das tik beatkovos,

Kur išk­ilminga saulė degė

Virš glu­os­nio spindinčios galvos…

Antanas Masio­nis, lietu­vių poetas

„Bijoma tik grės­mių. Su įvyku­si­ais fak­tais greit susi­taikoma. Miršta pavie­nis žmo­gus, ar tauta, jų vieta bus užimta.“

Oswald Spen­gler, vok­iečių filosofas

„Taip laukai pasi­liko mums visur gedulingi,

Irgi grožy­bės jų nei kapas sens pasirodo.“

Kris­ti­jonas Donelaitis, lietu­vių poetas

„Gamta kažkuo atly­gins, drauge mano,

Ir grindiny prasimuša fontanai.“

Vladas Šimkus, lietu­vių poetas