Taip, jūs regite mane išsižadėjusį visų savo paklydimų, aš jau šiandie nebe tas, kas buvau vakar vakare, dangus ūmai padarė manyje permainą, kuri nustebins visą pasaulį. Jis sukrėtė mano širdį ir atvėrė man akis, ir dabar aš siaubu žvelgiu į savo ilgą apakimą bei nedorybių pilną būtąjį gyvenimą. Aš svarstau dvasioje visus savo bjaurius darbus ir stebiuosi vien, kaip dangus mane kentė šitiek laiko, nepaleidęs ant mano galvos bent dvidešimties savo baisingų teisdarystės smūgių.