RENGINIŲ KALENDORIUS

  RENGINIŲ KATEGORIJOS  ▶
  RENGINIŲ ARCHYVAS  ▶
  RENGINIŲ STATISTIKA  ▶

D. Čimaroza „Kapelmeisteris”

Anykščių kultūros centras
Anykščių kultūros centras ▶
A. Baranausko a. 2, LT-29132 Anykščiai
1984 m. rugsėjo 6 d. - 19:00
Kaina - rb
Renginys vyko prieš 13169 d.
FOTO / VIDEO / AUDIO ARCHYVAS
Nuotraukų: 0
Nuotraukų nėraNuotraukų nėraNuotraukų nėra
Videoklipų: 0
Videoįrašų nėraVideoįrašų nėraVideoįrašų nėra
Audioklipų: 0
Audioįrašų nėra
Akademinis operos ir baleto teatras

D. Čimaroza „Kapelmeisteris”

I veiksmo komiška opera

Libretą vertė : V. Mikštaitė;

Pastatymą parengė:

Dirigentas, Lietuvos TSR laiudies artistas, TSRS Valstybinės ir Respublikinės premijų lauriatas - R. Siparis;
Dailininkas - H. Ciparis;
Kocertmeisteris - Lietuvos TSR nusipelniusi artistė - H. Znaidzilauskaitė ir G. Ručytė;

Premjera 1978m. kovo 29, balandžio 17 d.d.

Teatro direktorius ir meno vadovas
- TSRS laiudies artistas, Respublikinių premijų laureatas - V. Noreika;
Vyr. dirigentas - LTSR laiudies artistas J. Aleksa;
Vyr. režisierius - LTSR diaudies artistas, TSRS Valstybinės ir Respublikinės premijų lauriatas - R. Siparis;
Vyr. dailininkė - LTSR nusipelniusi meno veikėja, Respublikos premijos laureatė - R. Songailaitė;
Vyr. chormeiteris - LTSR nusipelnęs meno veikėjas - A. Krogertas;
Baleto trupės vadovas - LTSR nusipelnęs artistas - R. Minderis;

Režisūros valdybos vedėja - I. Minderienė
Pastatymų skyriaus vedėjas - H. Žilinskas;
Orkestro inspektorius - A. Alekna;
Baleto inspektorė - V. Berzinia;
Choro inspektorius - J. Vitkevičius;
Vyr. inžinierius - V. Bakanas;
Vyr. mechanikas - K. Kasperavičius;
Dailininkas apšvietėjas - A. Žibikas;
Scenos mašinistai - V. Lapinskas ir V. Ulevičius;
Dekoratyvinio cecho vadovė - D. Ūsaitė;
Gamybos dirbtuvių direktorė - B. Vasilaiuskienė;
Siuvyklos vedėja - I. Butovskienė;
Brigadininkai : butaforų - B. Vaitkevičius;
Moterų kostiuminės vedėja - M. Zacharovienė;
Vyrų kostiuminės vedėja - L. Ališevičienė;
Stalius - L. Statulevičius;
Grimo baro vedėjai - J. Ilgūnienė, V. Pauplys;
Programą paruošė - G. Mikučianienė , J. Bruvelis;

XVIII a. italų opera seria (rimtoji opera), pamiršusi K. Monteverdžio (1567-1643), Neapolio mokyklos pirmosios kartos galvos A. Skarlačio (1660-1725) patirtį, pasidarė absurdišku reginiu, kas žingsnis pažeidinėjančiu elementariausius dramaturgijos dėsnius. Jis tapo virtine virtuoziniu arijų, šeip taip susaistytų rečitatyvai; muzika ir tekstas tebuvo tik pretekstas dainavimui kaip tokiam, menkai teatsižvelgiant į jo meninę, poetinę prasmę. Scenos viešpats buvo solistas, dažniausiai kastratas sopranas bei primadona.

Ir teatro publikos skonis buvo ne ką reiklesnis. Teatras buvo vietelę, kur galima smagiai praleisti laiką, susitikti su pažįstamais, palošti kortomis (tam reikalui ložėse bei parteryje stovėjo staliukai) ir pan. Rečitatyvų, kurie kiek primindavo, kad opera vis tik yra drama su kažkokiu siužetu, veiksmu, situacijomis, niekas nė nesiklausydavo; klausomasi būdavo arijų - ne tiek, beje, jų pačių, kiek dainuojančių solistų...

Suprantama, kad tai negalėjo kažin kiek tęstis ir XVIII - Švietimo amžiuje. Jau Neapolio mokyklos trečioji karta pajuto reformos būtinumą, tačiau ją įvykdė Ch. Gliukas, padedant 1762m. pastatyta Vienoje opera „Orfėjas ir Euridikė”ir ypač vėlesnėmis, Paryžiuje sukurtomis operomis. Paryžiuje net kilo triukšminga polemika, gavusi „gliukistų ir pičinistų” (nuo italų kompozitoriaus N. Pičinio) vardą. gliukas, taip pat V. A. Mocartas ir kai kurie kiti - kievienas savaip - operoje sugrąžino bei naujai sukūrė) dramos reikšmę, visą muzikos išraiškos priemonių, technikos arsenalą pajungdami veikalo draminės koncepcijos kūrimo logikai. Panašiu keliu ėjo vėlesni operų kūrėjai. Tad nėra ko stebėtis, kad šiandien scenoje beveik nepamatysi tų laikų operos seria; išimtį sudaro G. F. Hendelio operos.

Užtat tų laikų opera buffa (komiškoji opera) gyva iki šiol. Opera buffa, kilusi iš intermedijos tarp operos seria veiksmų, greitai tapo turtinga muzikine komedija su aiškiu socialiniu kritiniu atspalviu bei Švietimo amžiaus literatūrai ir teatrui būdinga sentimentalinio stiliaus bruožais. Pirmas klasikinis operos buffa pavyzys buvo 1733m. pastatyta Dž. B. Pergolezio - „Tarnaitė - ponia” 1752m. parodyta Paryžiuje, ji sukėlė „buffonų karą” - įnirtingą polemiką tarp jos priešininkų ir šalininkų, kurių pusėje stovėjo šviesiausi epochos protai - švietėjai, enciklopedininkai, vėliau energingai palaikę ir Gliuką; ji davė stiprų impulsą operos buffa raidai Italijoje, komiškos operos - Prancūzijoje, zingšpylio - Austrijoje ir Vokietijoje.

Mėgiama komiškos operos tema - operos seria absurdų, štampų, anachronizmų, solistų kaprizų ir pan. parodijavimas impresarijų - teatro direktorių rūpesčiai ir t. t. Toks yra ir D. Čimarozos "linksmasis intermeco" „Kapelmeisteris” ("II Maestro di Capella").

D. Čimaroza (Demenico Cimarosa, 1749 - 1801) - vienas žymaiusių operos buffa atstovų. Gimęs Neapolyje, ten mokėsi pas N. Pičinį ir A. Sakinį, gimtajame mieste debiutavo kaip operų kompozitorius, vėliau kūrė operas ir kitiems Italijos teatrams, kelis metus dirbo Peterburge, po to - Vienoje, kur 1792m. sukūrė geriausią savo kūronį - operą buffa „Slaptos vedybos” (1954m. pastatyta Kaune muzikiniame teatre). Už dalyvavimą Neapolio sukilime 1798m. nubaustas mirties bausme, bet įtakingų globėjų pastangomis išlaisvintas, apsistojo Venecijoje, kur jis ir mirė.

Iš virš 70 D. Čimarozas (kūrė jis ir oratorijas, kantanas vienos dalies klavyro sonatas) laiko bandymus išlaikę tik jo komiškosios. Kartu su Pergoleziu, Paizieliu ir kt., D. Čimaroza sukūrė gražią italų operos buffa tradiciją. Opera buffa savo temų, siužetų gyvenimiškumu, veiksmo logika ir intensyvumu didele ansamblių, išvystytų finalų ir t. t. svarba turėjo reikšmės operos raidai apskritai.

Sakoma, kad dainininko svajonė yra padiriguoti orkestrui, o orkestro artistų - nors kartą iškopti iš orkestro duobės i sceną. D. Čimarozos „Kapelmeisteris” ir patenkina tuos norus. Maestro, komozitorius ir dainininkas kartu, moko orkestrą griežti savo kūrinį, nors ir žino, kad jo kaip dirigento sugebėjimai ne tokie. Tą, aišku, mato ir orkestras. Vis tik ,galų gale, maestro berepetuodamas pramoksta diriguoti, o kapela - girežti jo kompoziciją. Tad maestro su savo kapela tikisi pasaulinio (kodel gi ne?!) pripažinimo.

D. Čimaroza „Kapelmeisteris”

D. Čimaroza „Kapelmeisteris”

D. Čimaroza „Kapelmeisteris”
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Renginiai Anykščiuose
Fotokonkursas „Anykščiai ir apylinkės“ (2018) - J. Jablonskio gatvės remontas
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka
Anykščių menininkų asociacija
Šilelis
Anykščių baseinas „Bangenis“