INFOCENTRAS

Traupis

   
Traupis
Traupis
Anykščių rajonas, Lietuva

http://www.traupis.lt/
Naujausios fotogalerijos:
Nuotraukų nėraNuotraukų nėraNuotraukų nėra
Videoklipų: 0
Videoįrašų nėraVideoįrašų nėraVideoįrašų nėra
VYKSTANTYS IR BŪSIMI RENGINIAI
ARCHYVAS (32)
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Miestelis Anykščių rajone už 28 kilometrų į vakarus nuo Anykščių. Įsikūręs dešiniajame Nevėžio upės krante prie kelio Kavarskas-Raguva, netoli Nevėžio santakų su Pienia, Nevėže ir Lepeika. Ribojasi su Klaibūnų, Žiurlių, Maciūnų, Mickūniškių, Surdaugių ir Laukagalių kaimais.

2008 m. patvirtintas Traupio herbas, kuriame vaizduojama šerinė kalnarūtė - į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas nykstantis augalas, aptiktas tik trijose Lietuvos vietose, tarp jų ir Traupyje.

Nuo 1516 m. minimas Traupio dvaras, kurį įvairiais laikotarpiais valdė Mikalojaičiai, Franckevičiai, Giedeliai, Siesickiai, Kerbedžiai, Kontautai ir kiti savininkai.

 Lietuvos Metrikoje minimi 8 Traupio apylinkių bajorai, kurie turėjo tiekti kariuomenei arklius. Dar prieš baudžiavos panaikinimą XIX a. Traupio dvaro valstiečiai buvo paversti činšininkais, dvarininkai Kerbedžiai suteikė jiems įvairių lengvatų. Ilgai buvo prisimenamas ir šviesių pažiūrų lietuvis Traupio dvarininkas Antanas Kontautas, valdęs Laukagalių dvarą šalia Traupio.

XVI a. Traupis gavo miestelio steigimo privilegiją, o XVII a. pradžioje jau turėjo ir turgaus privilegiją kartu su Anykščiais, Viešintomis ir Jurgiškiu, paskui ją išsaugojo ir XVIII a. Kaip liudija išlikę dokumentai, 1516 m. balandžio 19 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis suteikė bažnyčios steigėjams Jurgiui ir Petrui Mikalojaičiams teisę laikyti Traupyje karčemas ir iš jų gauti pajamų.

1887-1892 m. klebono Juozapo Butvydo iniciatyva Traupyje pastatyta dabartinė tinkuoto plytų mūro neoklasicistinė, neobaroko bruožų turinti Šv. Onos bažnyčia. Ją konsekravo Žemaičių vyskupas Gasparas Cirtautas. Bažnyčios pastatas stačiakampio plano 41,5 metro ilgio ir 16 metrų pločio, su 30 metrų aukščio fasado bokštu. Jame buvo įkelti du varpai: didysis, sveriantis 538 kilogramus, išlietas 1907 m. Valdajuje (Rusija), ir mažasis, apie 64 kilogramų, datuotas 1634 m. Šį varpą Pirmojo pasaulinio karo metais besitraukiantys rusai buvo pagrobę, paskui Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo paslėptas - pakastas netoli bažnyčios. Varpas atsitiktinai buvo rastas 1976 m., kasant Traupio mokyklos pastato pamatus, ir vėl įkeltas į varpinę. Yra 3 altoriai, dešiniajame esantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, žinomas nuo XVII a. (dvarininko Giedelio 1693 m. buvo įtaisytas specialiai jam pastatytoje koplyčioje, paskui perkeltas į bažnyčią) ir vadinamas Giedeliniu, laikomas turinčiu stebuklingų galių (restauravo Janina Bilotienė 1986 m.).

 Puošnioje trinavėje bažnyčioje gausu religinio meno vertybių . Keletas bažnyčios paveikslų yra labai aukštos meninės vertės, kaip dailės paminklai, saugomi valstybės. Tai Rapolo Mendzegurskio portretas, tapytas XIX a. pradžioje; paveikslas „šv.Barbora“, tapytas 1894 m liaudies dailininko Podolskio; paveikslas „Šv.Pranciškus“,tapytas vietinio liaudies menininko 1894 m. Vadinamasis Giedelinės paveikslas turi stebuklingų galių. Kadaise bajoras Giedelis, patekęs į priešų nelaisvę, karštai meldėsi ir buvo išvaduotas. Atsidėkodamas didikas 1693 m.pastatė Traupyje koplyčią, kurios altorių papuošė Giedelinės paveikslu.Prie dešinio altoriaus yra dvi unikalios statulėlės, originali, puošni sakykla, vietos liaudies meistro originalus medinis rūpintojėlis ir kitos vertybės.

Didžiausia Traupio parapijos šventė - tituliniai Šv. Onos atlaidai liepos 26 d. Kitos parapijos šventės: Šv. Jurgio atlaidai balandžio 23 d., Šv. arkangelo Mykolo atlaidai rugsėjo 29 d. ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidai gruodžio 8 d.

Traupio miestelis XX a. pirmojoje pusėje garsėjo savo choru, kuris giedojo bažnyčioje bei rengė programas tautinių ir valstybinių švenčių progomis.

Be katalikų bažnyčios Traupyje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje veikė ir žydų sinagoga, gyveno negausi žydų bendruomenė.

Lankytinos vietos:

Traupio miestelis turi botanikos sodą, kuris, šiuo metu, apima visą Traupio mokyklos teritoriją. Vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas pradėtas veisti 1989 metais. Iš pradžių augalų kolekcijos buvo sodinamos tik 5 arų plote. Per 20 metų botanikos daržo plotas išsiplėtė daug kartų. Šalia mokyklos yra daugiamečių gėlių kolekcijos, alpinariumai, dekoratyvinis baseinas su vandens augalais. Daržo įkūrėjas ir puoselėtojas - buvęs ilgametis Traupio mokyklos direktorius, biologijos mokytojas – ekspertas, Gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas bei 6 knygų apie augalus autorius Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius.

Barboros akmuo - respublikinės reikšmės geologinis paminklas.  Riedulis randasi Traupio sen., Butleriškių miške. Akmens ilgis - 4,20 m, plotis - 4,00 m, Aukštis - 2,67 m, perimetras - 13,51 m. Legenda byloja apie telkšojusį ežerą toje vietoje, kur dabar randasi akmuo. Vietiniai gyventojai pasakoja, neva akmenį nešęs velnias Troškūnų bažnyčios daužyti, sukaitęs, naštą pasidėjęs, bet tas taip į raistą smuktelėjo, kad nelabasis nebeišlupo. Nuo akmens į čia telkšojusį ežerą nušoko ir nusiskandino bajoraitė Barbora.

Levaniškių piliakalnis - Pasakojama, kad piliakalnis karių supiltas kepurėmis. Taip pat pasakojama ir Legenda apie Čičinską, kuris gyvenęs gretimame Janapolės dvare ir iš dvaro pylęs pylimą į piliakalnį, bet jį perkūnas nutrenkęs... ( Tautavičius, 1969. P.10). F.Pokrovskis nurodo, kad Raguvos valsčiuje yra du piliakalniai. Vienas iš jų yra prie Leoniškių, kitas prie Alūkėnų kaimo. Pirmajame piliakalnyje, kasinėjant žemę, esą buvo rasta žmonių kaulų. Antrojo piliakalnio atsiradimą žmonės sieja su švedų karu ir priskiria kažkokiam milžinui, kuris kalno supylimui panaudojo tik tris savo kepures smėlio. Be to, apie antrąjį piliakalnį žmonės dar pasakoja, kad čia yra paslėptas lobis ( F.Pokrovskij, 1899, P.115).

Žiurlių vėjo malūnas - Tinkuotą vėjo malūną iš akmenų 1912m. pastatė dvarininko Kušnerevičiaus mūrininkai. Malūną ilgą laiką valdė Kušnerevičius, Žitkus, Vanagas, kol galop, jau nepriklausomybės metais, savininku tapo Juozas Lukšė. Malūnas penkių aukštų , sienos akmenų ir mūro plytų tinkuotos, malūno mechanizmus suko vėjas, vėliau garo mašina. Šiuo metu malūnas neveikiantis.

Levaniškių parkas
- 1968-1974 m. Levaniškių kaimo pietinėje dalyje, Nevėžio pakrantėje, buvo įkurtas parkas,  užimantis apie 6 ha plotą. Jį sodino ir prižiūrėjo pedagogas ir gamtininkas Paulius Glemža (1921–2002m.). Parke žaliuoja 65 rūšys medžių ir krūmų. Iš jų retesni: balzaminis kėnis, serbinė eglė glaustašakis skroblas, Mako ieva, pilkasis riešutmedis, berlyminė tuopa ir kiti. 2004 m. parkas įamžintas- atidengtas medžio drožėjo Arūno Šafrono stogastulpis su užrašu „Pauliaus Glemžos parkas“.

Retųjų varliagyvių nerštavietė Traupyje - Traupio kaimo bendruomenė vykdė projektą  „Biologinio – pažintinio tako įrengimas Traupyje, išsaugant retus varliagyvius ir rekultivuojant žemes". Pagrindiniai projekto uždaviniai: pagausinti retųjų varliagyvių populiaciją  Traupio seniūnijoje, įkurti ekologinį taką, apimantį mokyklos botanikos sodo kolekcijas ir išsaugoti senovinių Lietuvoje augintų kultūrinių augalų genofondą. Tam iškastas naujas seklus vandens telkinys, tinkamas varliagyviams neršti, sukonstruotos originalios žiemavietės. Augalų kolekcijos pritaikytos aplinkosauginiams ir edukologiniams tikslams, taip pat sukurta senovinių kultūrinių augalų kolekcija.

Memorialiniai kryžiai žuvusiems partizanams
- Paminkliniai kryžiai, žuvusiems Traupio apylinkių partizanams atidengti 2002 m.pavasarį, minint pokario partizanų žūties 60 -metį. Idėjos autorius ir iniciatorius - Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Algimanto apygardos vadas Jonas Kadžionis. Memoriale iškaltos 17 didvyrių pavardės: Edvardas Augulis, Antanas Bagočiūnas, Kostas Būtėnas, Alfonsas Grimža - Gluosnis, Kazys Grimža, Stasys Jurkevičius, Karolis Kadžionis, Stasys Kilda, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas, Albinas Rutkauskas - Perkūnas, Bronius Stalnionis- Arimantas, Stasys Stanionis - Žalvaris, Augustinas Šablevičius - Jovaras, Povilas Šakėnas - Bijūnas, Albinas Valeika - Utenis, Napalys Žemaitis.

Janapolio dvaro svirnai - XX a. pirmojoje pusėje dvaras priklausė poniai Sadževičiūtei. Ši, mirdama, paliko dvarą lenkų tautybės daktarui Zubavičiui , kuris gyveno mieste, o ūkį tvarkė ūkvedys Danilevičius. Iš Zubavičiaus dvarą pirko Jonas Pociūnas. Okupaciniu laikotarpiu dvarą valdė Pociūnienė, kuri vėliau išvyko į Ameriką. Dvaro žemės priklausė kolūkinei bendruomenei. Gyvenami trobesiai neišliko, tik du svirnai aštuonbriaunės piramidės formos. Viena briauna 4 m pločio ir 4 m aukščio.
GPS: 55.511650 / 24.751933
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai