INFOCENTRAS

Surdegis

Surdegis
Surdegis
Anykščių rajonas, Lietuva
ARTĖJANTYS RENGINIAI
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Miestelis ir kaimas Troškūnų seniūnijoje už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Troškūnų. Įsikūręs į šiaurės rytus nuo siaurojo geležinkelio Panevėžys-Anykščiai linijos. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upelė Vašuoka - Viešintos kairysis intakas, per miestelį teka upelė Šaka - dešinysis Vašuokos intakas. Ribojasi su Petkūnų, Važdėlių, Pasausių, Mitošiūnų, Mitrų, Jovarų, Umėnų, Šlapių, Pakapės ir Miškalaukio kaimais, Zavadiškio viensėdžiu.

Vietovės pavadinimas kildinamas iš bendrinio žodžio "sudegęs" ir pasakojimų, kad čia gyvulius ganę piemenys kepė lauže sūrį, bet kol sugaudė bandą, šis jau buvo sudegęs.

Surdegio dvaras minimas XV a., tuomet jį valdė Ščytaičiai ir Staveckiai. Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog 1510 m. vietinis dvarininkas Bogdanas Ščytas-Staveckis pastatė medinę Surdegio koplyčią, o gal ir bažnyčią, tik nežinia, ar ji buvo katalikų, ar stačiatikių, ar unitų. 1530 m. šalia koplyčios šaltinėlio apsireiškus Švč. Mergelei Marijai, ten buvo pastatyta Švč. Trejybės bažnyčia. Senajai medinei koplyčiai sudegus, apie 1780 m. dvarininkas Ksaveras Siesickis pastatė Surdegyje medinę katalikų bažnyčią.

Stačiatikių Šv. Dvasios vienuolynas Surdegyje buvo įkurtas XVII a. pradžioje dvarininkės Onos Staveckos-Bilevičienės-Mlečkienės iniciatyva. Fundatorė jam padovanojo žemės, atidavė Važdėlių kaimą, perdavė naudoti Anykščių malūną ir suteikė žvejybos teisę Rubikių ežere. 1625 -1636 m. buvo pastatyti mūriniai rūmai su cerkve, kurioje įtaisytas stačiatikių stebuklingu laikytas Švč. Dievo Motinos paveikslas (ikona).

Nuo XVII a. vidurio apie 200 metų Surdegio vienuolynas buvo vienas svarbiausių stačiatikių veiklos centrų ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir visame Baltijos regione. XIX a. viduryje Surdegis buvo visos Kauno gubernijos stačiatikių dvasinis centras, iki 1842 m. - vienintelė vieta Kauno gubernijoje, kur būrėsi bendrauti visi joje gyvenę rusai. Kai kurių šaltinių duomenimis, Surdegio vienuolyną gausiausiai rėmė ir išlaikė Rygos (Latvija) stačiatikių bendruomenė, neturėjusi savo cerkvės, jis taip pat gaudavo finansavimą iš carinės Rusijos iždo.

Surdegio vienuolynas
garsėjo savo sodais ir daržais, kurie buvo įveisti ir prižiūrimi XIX a. antrojoje pusėje. Dabartinės bažnyčios pastatas ir kai kurie vienuolyno trobesiai buvo pastatyti apie 1812 m. už Rygos (Latvija) stačiatikių aukas. 1832 m. carinės Rusijos valdžia panaikino uniją ir Surdegio bažnyčią pavertė stačiatikių Šv. Dvasios Atsiuntimo cerkve. Vienuolyne nuo XIX a. vidurio veikė prasižengusių Rusijos šventikų pataisos namai, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje - berniukų prieglauda ir mokykla. Nors stačiatikiai XIX a. aktyviai vykdė rusifikavimo politiką, tarp vietinių gyventojų jie neturėjo autoriteto, Surdegyje neatsirado stačiatikių šeimų. XIX a. pabaigoje vienuolynas įklimpo į girtuoklystę. 1915 m., artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, rugpjūčio mėnesį vienuoliai stačiatikiai su visu turtu pasitraukė į Rusiją, vienuolynas buvo paliktas likimo valiai.

1917 m. vokiečių administracija Surdegio bažnyčią su buvusio vienuolyno pastatais atidavė katalikams. Į Surdegį paskirtas kunigas filialistas Matas Nakas netrukus ją pašventino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu. 1918 -1921 m. Surdegio bažnyčios kunigas filialistas Anicetas Meškauskas suremontavo bažnyčios išorę, kad ji nebeprimintų cerkvės, sutvarkė po pastatu iki šiol trykštantį šaltinėlį, kurį tikintieji laiko turinčiu stebuklingų galių, aptvėrė šventorių. 1932 m. už parapijiečių aukas buvo nupirktas ir pakabintas varpas. 1934 m. Surdegio klebonas Juozapas Gendrėnas suremontavo bažnyčios vidų, įrengė naują altorių, 1937 m. buvo įrengti 10 balsų vargonai.

Bažnyčios šventoriuje yra išlikusių XIX a. kapaviečių su akmeniniais ir metaliniais paminklais. Įspūdingiausias raudono šlifuoto granito monumentas, skirtas 1896 m. mirusiam ir čia palaidotam kunigaikščiui Andrejui Šalikovui.

Surdegio kapinės, esančios už 1 km į vakarus nuo bažnyčios, veikiančios, jose laidojama. Yra senosios Surdegio stačiatikių kapinės, 1912 m. jose buvo palaidotas paskutinis miręs Šv. Dvasios vienuolyne aukščiausio rango dvasininkas archimandritas Zosima (Dmitrijus Rašinas, 1840-1912), išlikęs paminklinis akmuo ir kryžius, palaikai ekshumuoti ir 2012 m. išgabenti į Rusiją.

1897-1899 m. pro Surdegį buvo nutiestas siaurasis (750 mm pločio vėžės) geležinkelis Panevėžys - Anykščiai - Utena - Švenčionėliai, už 2 kilometrų į pietus nuo miestelio centro pastatyta Surdegio stotis. Nuo 1999 m. reguliarūs reisai siauruoju geležinkeliu nutrūko, jo linija ir Surdegio geležinkelio stotis naudojama turistinėms pramogoms. 2007 m. kultūros paminklas Surdegio geležinkelio stotis buvo atnaujinta, sutvarkytas autentiškas jos interjeras, įrengta istorinė ekspozicija, vyksta renginiai. Surdegio geležinkelio stotyje pastatytas Švč. Mergelės Marijos koplytstulpis, skirtas Surdegio 500-osioms ir siaurojo geležinkelio 111-osioms metinėms (autorius – tautodailininkas Dalius Dirsė, 2010 m.).

Seniausia žinoma Surdegio stačiatikių parapijos pradinė mokykla prie vienuolyno veikė 1873 m., vaikus joje be jokio užmokesčio mokė išsilavinę vienuoliai. 1897-1913 m. Surdegio cerkvės parapinė mokykla veikė nuolat, joje dirbo rusai mokytojai. 1910 m. ten mokėsi apie 10 vaikų. Tuo metu dauguma lietuvių vaikų mokėsi namuose arba pas daraktorę Barborą Vidugirytę (1895 - ?), dirbusią Bačkulio namuose. Valstybinė liaudies mokykla buvo įsteigta 1913 m. ir veikė iki 1919 m. Pirmojo pasaulinio karo metais iš Vilniaus į Surdegį buvo atvežta apie 100 benamių našlaičių, iki 1921 m. veikė prieglauda, vaikai buvo mokomi. 1917-1918 m. šioje mokykloje dirbo mokytojas Balys Dūda, 1913-1918 m. – mokytojas ir mokyklos vedėjas Aleksandras Tarazevičius.

Surdegyje XIX a. antrojoje pusėje veikė stačiatikių vienuolyno biblioteka, turėjusi nedaug knygų, tačiau tarp jų buvo ir XVIII a. leidinių. Savo bibliotekėlę turėjo ir parapinė mokykla, 1897–1913 m. veikusi prie cerkvės, paskui bibliotekėlę kaupė ir valdinė liaudies mokykla, turėjusi daugiau kaip 100 knygų. Tarpukariu Surdegyje savo bibliotekėles turėjo ne tik pradžios mokykla, sukaupusi apie 500 knygų, bet ir visuomeninės organizacijos: šauliai, pavasarininkai, jaunieji ūkininkai. 1949 m. Surdegyje buvo atidaryta viešoji biblioteka, kuri iki šiol veikia kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.
GPS: 55.669412 / 24.814126
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ (Apžvalgas ir įvertinimus gali teikti tik registruoti vartotojai)
Anonimas
KOMENTARAS
APŽVALGA
Renginiai Anykščiuose
Elektroninės muzikos festivalis „The Machine Started To Flow Into A Vein (Vol. 5)“ - Thighpaulsandra
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka
Circulating Oils Library
Anykščių menininkų asociacija
Šilelis
Anykščių baseinas „Bangenis“