INFOCENTRAS

Skiemonys

Skiemonys
Skiemonys
Anykščių rajonas, Lietuva
ARTĖJANTYS RENGINIAI
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Miestelis Anykščių rajone 16 kilometrų į pietryčius nuo Anykščių, prie krašto kelio Anykščiai-Molėtai, 2 kilometrai į pietryčius nuo magistralinio kelio Kaunas-Ukmergė-Utena-Daugpilis. Per miestelį teka Luknos upelė - Nevėžos ežero intakas. Ribojasi su Melėnų, Ožionių, Šilų, Skiemonių kaimais.

Skiemonyse stovi medinė Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (pastatyta 1884 m.), yra paštas (LT-29012), biblioteka (nuo 1941 m.).

Skiemonių vardas kildinamas iš žodžio „skemas“, kas reiškia miško kirtimą. Iš šio žodžio galėjusi kilti atitinkama pavardė su -onis priesaga, o nuo jos daugiskaitos ir gyvenvietės pavadinimas. Iki XX a. vidurio norminė vietovardžio lytis buvo Skemonys.

Rašytiniuose šaltiniuose Skiemonių dvaras, priklausęs Tyzenhauzams, minimas nuo XV a., tuo metu čia būta ir nemažos gyvenvietės. Prie dvaro kūrėsi miestelis. Žygimantas Augustas 1571 m. suteikė Skiemonims privilegiją rengti turgus. XVIII a. pradžioje minimas Skiemonių dvaras, priklausantis Maleckams.

Apie 1500 metus Skiemonyse prie dvaro pastatyta pirmoji bažnyčia ar koplyčia.

Skiemonys 1618 m. buvo dovanoti Videniškių (Molėtų r.) reguliariesiems atgailos kanauninkams - reformatams. 1677-1832 m. čia veikė jų vienuolynas, uždarytas po 1832 m. sukilimo. 1677 m. Skiemonyse atgailos kanauninkas T. Placidas buvo pastatęs medinę bažnyčią. Jai sudegus, pamaldos laikytos laikinoje stoginėje. Skiemonių dvaro savininkai Aloyzas ir Vincas Maleckai 1714 m. atokiau nuo miestelio, dvare, pasistatė medinę bažnyčią. Joje buvo 4 altoriai, 10 registrų vargonai. Prie bažnyčios stovėjo stulpinė varpinė su 3 varpais, šalia buvo įrengtos senosios Skiemonių kapinės, aptvertos akmenų mūro tvora.

1782 m. bažnyčiai priklausė Jonydžių kaimas. 1812 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais pastatyta laikina, kuri 1832 m. buvo uždaryta kartu su vienuolynu.

Kunigo Karolio Bernotavičiaus rūpesčiu 1877-1884 m. pastatyta dabartinė medinė Skiemonių Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia toje pačioje vietoje, kurioje buvo XIX a. viduryje sudegusi bažnyčia. Ji yra istoristinė, kryžminio plano, 27 metrų ilgio ir 17 metrų pločio, su portiku ir vienu bokštu. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Bažnyčioje yra vietinės reikšmės dailės paminklų - penki XIX a. molbertinės tapybos darbai: "Arkangelas Mykolas", "Šv. Juozapas", "Marija ir Elžbieta", "Šv. Vincentas Ferarietis", "Šv. Antanas Paduvietis", taip pat du XIX a. kryžiai, du procesijų altorėliai ir penki XVIII-XIX a. arnotai. 2010-2011 m. bažnyčia buvo rekonstruota.

Atokiau nuo bažnyčios kunigo Nikodemo Petkaus iniciatyva 1903 m. buvo pastatyta mūrinė 3 tarpsnių 25 metrų aukščio varpinė, joje yra trys variniai varpai. Šventoriuje yra senos kapinės, apjuostos akmenų mūro tvora.

1930 m., Vytauto Didžiojo metais, Skiemonių viršaičio Antano Bražėno ir valsčiaus sekretoriaus Adolfo Sukarevičiaus iniciatyva miestelio centre buvo pastatytas medinis drožinėtas Skiemonių kryžius (autoriai - Antanas Gavėnas su sūnumi Vincu). Apie 1945–1947 m. kryžių sunaikino vietiniai stribai – sušaudė paminklo drožinius, paskui paminklą išniekino.

1962 m. liepos 13–14 d. Skiemonių parapijos Janonių kaimo (Molėtų r.) lauke aštuoniolikmetei merginai Romutei Macvytei apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Vieną iš keturių Lietuvoje esančių katalikų bažnyčios pripažintų Marijos apsireiškimo vietų  Skiemonių parapijoje nuo to laiko pradėjo lankyti maldininkai.

1777 m. Skiemonyse buvo įkurta ir kelis dešimtmečius veikė parapinė mokykla. 1781 m. joje mokėsi 16 mokinių.

XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Skiemonių vaikai rašyti ir skaityti mokėsi tik rusiškai. Lietuviškų knygų į Skiemonis atgabendavo knygnešys Juozapas Juodis ir kiti, skaityti slapčia mokė daraktorė Zuzana Pranckevičiūtė. Valstybinė lietuviška mokykla Skiemonyse buvo atidaryta 1920 m., nors neoficialiai jau veikė nuo 1919 m. rugsėjo 24 d., iš pradžių buvo vieno komplekto trijų skyrių, kelis pirmuosius mėnesius dirbo mokytoja Valerija Viliūnaitė.

Seniausia Skiemonių biblioteka laikomas vienuolyne buvęs knygų rinkinys. XX a. pirmojoje pusėje Skiemonyse veikė Šaulių sąjungos ir parapijos bibliotekos, nuo 1941 m. – viešoji biblioteka, dabar veikianti kaip Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos padalinys.

2011 m. patvirtintas Skiemonių miestelio herbas (autorius - Rimantas Tumasonis) - auksinis banguotas stulpas žaliame skydo lauke.

Skiemonių apylinkių istoriją tyrinėjo kraštotyrininkas ir etnografas Antanas Pakalnis (1892-1984), Klevėnų kaimo sodyboje rinkęs įvairias senienas. Kitas Skiemonių apylinkių kraštotyrininkas Steponas Šulskus (1923–1976) paliko turtingus rankraštinius rinkinius apie miestelį bei jo apylinkes. Muziejininkas Raimondas Guobis parengė ir išleido Skiemonių apylinkių kraštotyros monografiją "Ten, už kalvų, Skiemonys" (2000 m.). Kraštotyrininkas Jonas Sriubas sudarė ir išleido kraštotyros monografiją "Senovė ir Skiemonių valsčius" (2014 m.).

Skiemonyse 1893 m. gimė daraktorė Zuzana Pranckevičiūtė-Dapkevičienė, 1895 m. – kariškis, laisvės gynėjas Simas Bobelis, 1935 m. - žurnalistas Zenonas Jonas Mikšys, 1936 m. - ekonomistas ir istorikas publicistas Jonas Rudokas, 1938 m. - mokslininkas gydytojas oftalmologas Kęstutis Sukarevičius, 1941 m. - gamtininkas ir fotografas Kęstutis Verbickas, 1961 m. - pedagogė Danutė Augienė.
GPS: 55.415782 / 25.276268
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ (Apžvalgas ir įvertinimus gali teikti tik registruoti vartotojai)
Anonimas
KOMENTARAS
APŽVALGA
Renginiai Anykščiuose
Anykščių miesto šventė (2017) - „ŠvenČIA ANYKŠČIAI“ - Patyrimų erdvė „VISA TA“ - Pirmoji diena - Publika
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka
Circulating Oils Library
Anykščių menininkų asociacija
Šilelis
Anykščių baseinas „Bangenis“