INFOCENTRAS

Andrioniškis

   
Andrioniškis
Andrioniškis
Anykščių rajonas, Lietuva
Naujausios fotogalerijos:
Nuotraukų nėraNuotraukų nėraNuotraukų nėra
Videoklipų: 0
Videoįrašų nėraVideoįrašų nėraVideoįrašų nėra
VYKSTANTYS IR BŪSIMI RENGINIAI
ARCHYVAS (72)
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Miestelis Anykščių rajone už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių, prie krašto kelio Anykščiai–Kupiškis, dešiniajame Šventosios krante prie jos dešiniųjų intakų Griežos ir Vadakstos žiočių. Iš šiaurės, vakarų ir pietų miestelį supa Andrioniškio kaimas. Miestelis ir kaimas ribojasi su Butkiškio, Zabelynės, Plotų, Svilelių, Latavos, Pirmaliūnio ir Griežionėlių kaimais, kitapus Šventosios – Paandrioniškio ir Ramaškonių kaimai.

Stovi Andrioniškio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1935 m.), iki 2015 m. veikė Anykščių A. Baranausko mokyklos pradinio ugdymo skyrius (nuo 1950 m.), paštas (LT-29042).

Andrioniškis pirmąkart minimas 1672 m. Pienionių seniūnijos inventoriuje. Nors V. Raudeliūno ir R. Firkovičiaus sudarytoje „Biržų dvaro teismo knygos (1620–1745)“ (Vilnius, 1982) yra pateikti duomenys, kad 1620 m. Andrioniškis vadintas Jendraniszki.

Iki XVIII a. pabaigos Andrioniškyje stovėjo medinė bažnyčia, kaip manoma, kunigaikščių Čartoriskių statyta apie 1726 m. Jai pasenus, 1789–1790 m. senosios vietoje Pienionių dvaro valdytojo iniciatyva buvo pastatyta nauja medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, išlikusi iki XX a. pradžios. Tai buvęs puikių proporcijų klasicistinis pastatas. Prie bažnyčios apsigyvenusiam kunigui nuo 1796 m. buvo suteiktos teisės teikti sakramentus, o bažnyčia iki 1936 m. veikė Anykščių parapijos filijos teisėmis. Andrioniškio filijinėje bažnyčioje 1814–1819 m. ne kartą religines apeigas atliko kunigas ir poetas Antanas Strazdas, tuo metu gyvenęs Lipkiškio kaime Šimonių girioje. Andrioniškio filiją 1853 m. liepos pabaigoje vizitavo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

1934 m. pasenusi ir per maža bažnyčia buvo išardyta ir parduota Juostininkų kaimo žmonėms koplyčiai pasistatyti, Juostininkų kapinėse ji stovi iki šiol. 1933–1937 m. inžinieriaus Pranciškaus Markūno iniciatyva ir pinigais pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus (1862–1947) projektą vietoje senos medinės buvo pastatyta tašytų akmenų, surinktų iš Andrioniškio apylinkių, mūro, liaudies architektūros formų, į senąsias medines lietuviškas bažnyčias panaši Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Jos dydis – 29 metrai.

Dabar Andrioniškio bažnyčia yra valstybės saugomas architektūros paminklas. Joje yra nuo seno išlikusių religinio meno vertybių, tarp jų – Šv. Baltramiejaus paveikslas (aliejus, drobė). Ilgą laiką šventoriaus vartus puošė XIX a. medinės skulptūros "Arkangelas Gabrielius", "Kristus, nešantis kryžių" ir "Šv. Petras", bet 1994 m. jos buvo pavogtos, dabar vartų nišose įdėtos vietinio meistro Gintaro Sinkevičiaus išdrožtos skulptūrėlės.

Lietuviško rašto draudimo metais Andrioniškio apylinkėse buvo platinama lietuviška spauda, veikė slaptos lietuviškos mokyklos. Griežionėlių kaime, Didžiulių sodyboje, buvo įrengtas slaptas lietuviškų spaudinių sandėlis. Iš jo knygnešių ir sodybos šeimininkų pagalba lietuviškos knygos, laikraščiai, kalendoriai buvo platinami po visą Šiaurės Lietuvą.

1929 m. prie miestelio nukrito Andrioniškio meteoritas. Andrioniškio vardu buvo pavadintas labai retos sudėties meteoritas, 1929 m. vasario 9 d. nukritęs netoliese esančio Padvarninkų kaimo apylinkėse. Šio meteorito liekanų paieškas 1929 m. organizavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto astronomijos ir matematikos profesorius Bernardas Kodatis-Kuodaitis (1879–1957). Buvo surinkta 12 gabalų, kurių bendras svoris – 4,9 kg. Nustatyta, kad šis meoteoritas yra labai reta achondrito atmaina, jo amžius – apie 4548 mln. metų. B. Kodatis apskaičiavo šio meteorito orbitą ir 1930 m. Matematikos ir gamtos fakulteto darbų rinkinyje išspausdino mokslinį darbą "Meteoritas, kritęs Lietuvoje" (su K. Slezevičiumi ir M. Kaveckiu).

 Per 1830 - 1831 m. 1831 m. sukilimą Andrioniškio-Svėdasų miškuose sukilėlių vadai buvo įsteigę Karinį lietuvių komitetą. Andrioniškio apylinkės išgarsėjo per 1863 m. sukilimą. 1863 m. vasarą netoli Andrioniškio esančiame Ramuldavos miške, Terezboro dvare, sukilėliai įsirengė karinę stovyklą. Apie du mėnesius sukilėlių vadai čia mokė naujokus kautynių meno. Stovykloje tuo metu laikėsi apie 2500 sukilėlių, daugiausia valstiečių. Čia buvo suformuoti 9 sukilėlių būriai, paskirti jų vadai. Iš čia sukilėliai pasidalinę į tris junginius, kuriems vadovavo Zigmantas Sierakauskas, Antanas Mackevičius ir Boleslovas Kajetonas Koliška išvyko kautis už Lietuvos laivę.

 Lietuviškos spaudos draudimo metais čia itin aktyviai buvo platinama spauda, veikė slaptos lietuviškos mokyklos.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, andrioniškiečiai aktyviai įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą. 1945 m. sausio mėnesį NKVD kariuomenė Andrioniškio apylinkės Grumbinų, Butkiškio, Sedeikių, Plikiškių, Šilagalių kaimuose degino sodybas ir nužudė virš 20 taikių gyventojų. Absoliuti dauguma vietos gyventojų rėmė Lietuvos partizanus. Andrioniškis buvo vadinamas partizanų sostine. Greta miestelio, Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime veikė Algimanto apygardos ir visos Aukštaitijos partizanų štabas. Kriaučiūnų sodyboje, Plotų vienkiemyje prie Andrioniškio, veikė Algimanto apygardos partizanų štabo leidinių spaustuvė.

XIX a. pab. - XX a. pr. Andrioniškis buvo valsčiaus centras. 1931 m., daugumai gyventojų išsikėlus į vienkiemius, Andrioniškio valsčius prijungtas prie Anykščių valsčiaus ir Andrioniškis (Indrioniškis) liko tik seniūnijos centras. 1997 m. vasario 26 d. Anykščių rajono taryba nusprendė atkurti Andrioniškio seniūniją. Tai buvo padaryta 1998 m. Į seniūniją įėjo Andrioniškio miestelis, 26 kaimai ir 7 viensėdžiai. Nuo 2009 m. seniūnijoje veikia 6 seniūnaitijos.

2011 m. patvirtintas Andrioniškio herbas. Andrioniškio herbe pavaizduotas raudonas įžambusis (Šv. Andriejaus) kryžius sidabrinėje skydo galvoje ir tupinti sidabrinė pelėda mėlyname lauke, liudijantis miestelio vardo kilmę ir jo žmonių istorinį sugebėjimą apginti šviesos siekį (autorius – dailininkas Arvydas Každailis), pašventinta miestelio vėliava.

Andrioniškyje 1870 m. gimė knygnešys, vienas aktyviausių Stanislovo Didžiulio pagalbininkų Jonas Šaučiūnas, 1892 m. - gydytojas Mykolas Marcinkevičius, 1905 m. - rašytojas ir bibliografas Antanas Biliūnas, 1910 m. - pedagogas ir dramaturgas Juozas Paškevičius, 1912 m. - dailininkė Domicėlė Tarabildaitė-Tarabildienė, 1918 m. - muzikantas armonikierius Valentinas Morkūnas, 1919 m. - pedagogas ir verslininkas Vytas Macys-Macijauskas, 1923 m. - kariškis gydytojas Antanas Biliūnas, 1932 m. - miškininkas pedagogas Benediktas Gintautas Gindrėnas.

Andrioniškis pasižymėjo itin stabiliu gyventojų skaičiumi: 1886 m. čia gyveno 326 žmonės, 1923 m. - 236, 1959 m. - 154, 1970 m. - 208, 1979 m. - 230, 1984 m. - 245, 2001 m. - 278.
GPS: 55.596576 / 25.046393
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!
Interneto svetainė „Anykščiai - Kultūros miestas“ (https://www.kulturos-miestas.lt) - Anykščių miesto ir krašto kultūros naujienų, renginių, audiovizualinių resursų bei turizmo informacijos katalogas. Daugiau informacijos >>

Mūsų draugai: EssentHouse, Reklamos archyvai