Vetygaloje, dešiniajame Šventosios šlaite, apie 100 m žemiau Virintos žiočių esanti atodanga, kurioje matomi apie 400 mln. metų senumo ikiledyniniai sluoksniai (Devono periodas), sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio. Gamtos geologinis paminklas nuo 1964 m. Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį.

Pasak geologų, tai unikali atodanga - tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.

Ši ato­dan­ga yra vie­na di­džiau­sių ikik­var­te­ri­nių da­ri­nių ato­dan­gų Lie­tu­vo­je. Skardžio aukštis nuo Šventosios vandens lygio - 25 m, absoliutinis aukštis virš jūros lygio - apie 85 m, plotis - apie 30 m. Įspū­din­guo­se uo­lie­nų sluoks­niuo­se ap­tin­ka­ma šar­vuo­tų žu­vų lie­ka­nų, ku­rių am­žius - 300-350 mln. me­tų. Šios žu­vys - As­te­ro­le­pis ra­dia­ta Ro­hon - menkai iš­si­vys­čiu­sios, be skeleto. Jos 1993 m. įra­šy­tos į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą kaip se­niau­sios Lie­tu­vo­je ras­tos žu­vys.

Pirmuosius atodangos tyrimus 1926 m. atliko prof. Juozas Dalinkevičius. Vėliau čia dirbo daug žymių mokslininkų ir iki šiol yra lankoma tarptautinių tyrinėtojų ekspedicijų.