GAMTA

Kavarsko tufų šaltiniai

Kavarsko tufų šaltiniai
Kavarsko tufų šaltiniai
Šaltinio g., Kavarskas, Anykščių rajonas
ARTĖJANTYS RENGINIAI
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Kavarsko tufų šaltiniai

Kavarsko tufų šaltiniai, Šv. Jono šaltinis, Kregūdės šaltiniai – šaltinis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Kavarske. Šventvietė. 1985 m. paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko herbe.

Nuo seno tikima suakmenėjusių klinčių šaltinio vandens gydomąja galia, manoma, kad jis suteikia energijos, stiprybės, gydo žaizdas. Į šaltinį vanduo suteka septyniais upeliais, šaltinio vandeniui sutekėti įrengtas akmeninis šulinėlis. Vandenį žmonės geria, juo prausiasi. Prie šaltinio yra šv. Jonui skirtas koplytstulpis. Šaltinį dažnai lanko vietos gyventojai ir atvykstantys žmonės, ypač gausiai per šv. Jono atlaidus, prie jo vyksta poezijos šventės.

Kavarsko tufų šaltiniai

Šaltinis išteka sufoziniame cirke, kuris yra Šventosios upės slėnio dešiniojo šlaito viršutinėje dalyje. Šioje šaltinio įduboje ir jos pakraščiais, nuolat sunkiasi kalcio druskų prisotinti atitekantys vandenys, susidaro sąlygos formuotis tufams, dar vadinamiems gėlavandeniais karbonatais. Kalcio junginių prisodrintas vanduo – pagrindinis veiksnys, lemiantis tufų susidarymą.

Kavarsko tufų šaltiniai

Pagoniškoji Kavarsko šaltinio legenda byloja, jog senovėje čia stovėjo medinė pilis, kurioje gyveno kunigaikštis Kavaris. Stipruolis dėl dažnų kovų su svetimšaliais buvo praradęs regėjimą, tačiau jėgų turėjo su kaupu. Sykį pilį apsupo kalavijuočiai. Nesiryždami kautis su narsiais pilėnais, svetimšaliai juos apsupo - pasmerkė mirti iš bado ir troškulio. Kai nusilpę žmonės iš tiesų ėmė vaduotis mirtimi, Kavaris įsmeigė į žemę savo kalaviją ir pareiškė, kad tas, kam pavyks jį ištraukti, prasiveržęs pro užpuolikus privalės iš šalia tekančios Šventosios atnešti vandens. Daugeliui pilėnų nedrįstant liestis prie kalavijo, jį ištraukė jaunuolis, kurio mylimoji ką tik mirė iš troškulio. Iš žemės ištryško versmė. Jos vandens atsigėrę pilėnai įgavo neįtikimų galių, todėl lengvai nugalėjo pilį apgulusius priešus. Negana to, versmės vandeniu nusiprausęs Kavaris praregėjo. Kaip ši versmė tapo šv. Jono šaltiniu, tiksliai nežinoma. Tačiau jau seniai manyta, kad šaltinio vanduo išskirtinių gydomųjų savybių įgyja būtent Joninių naktį.
GPS: 55.431502 / 24.928555
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ (Apžvalgas ir įvertinimus gali teikti tik registruoti vartotojai)
Anonimas
KOMENTARAS
APŽVALGA
Renginiai Anykščiuose
Broniaus Šablevičiaus knygos „Nematomoji žmogaus pusė“ aptarimas - Svečiai
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka
Circulating Oils Library
Anykščių menininkų asociacija
Šilelis
Anykščių baseinas „Bangenis“