ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS

Saulius Urbonavičius-Samas

„Vieną kartą reikia, kad žmonės išgirstų mano dainų tekstus“, – juokiasi grupės „BIX“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas. Tokį atsakymą muzikantas ir atlikėjas yra parengęs visiems, kurie stebėsis jį išvydę Anykščiuose šį savaitgalį vyksiančio kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ scenoje.

Išties, per 18 festivalio metų į „Purpurinio vakaro“ sceną Samas užlips pirmą kartą. Dar daugiau, jo nelydės grupės „BIX“ muzikantai, dainuos Samas vienas, lydimas pianisto Giedriaus Nako. „Samas FortePiano“ – taip vadinasi prieš metus gimusi jo akustinė programa.

Grupė „KAnDIs“

Sutikite: Viktoras Diawara ir kultūros festivalis Anykščiuose – gana sunkiai suderinami. Tačiau metai bėga, laikai, o ir atlikėjų pažiūros keičiasi. „Niekada nemaniau, kad teks groti „Purpuriniame vakare“, bet štai prašom, taip nutiko ir tikrai bus smagu“, – juokiasi buvęs grupės SKAMP narys, prisijungęs prie Algirdo Kaušpėdo sugalvoto muzikinio projekto „KAnDIs“.

Dviejų scenos legendų ir originalių menininkų – V. Diawaros ir A. Kaušpėdo – pasirodymą festivalio „Purpurinis vakaras“ žiūrovai Dainuvos slėnyje išvys rugpjūčio 16 dieną vyksiančiame festivalio pabaigos koncerte.

Edita Midažytė

„Geras renginių vedėjas jaučia publiką, supranta, mato, jis visada kišenėje turi paruoštuką, kurį galės panaudoti, jei kažkas nutiks arba scenaristo parašytas tekstas nesuveiks“, – sako televizijos laidų vedėja, žurnalistė Edita Mildažytė. Anksčiau dažnai vesdavusi didelius renginius, pastaruoju metu ji tai daro rečiau.

Vis dėlto 18-ojo kultūros festivalio „Purpurinis vakaras“ rengėjų pasiūlymui rugpjūčio 15 dieną pravesti festivalio Didįjį grupių dienos koncertą Anykščių Dainuvos slėnyje E. Mildažytė neatsispyrė. „Tai širdžių ir sielos festivalis“, – sako ji ir priduria nė kiek nesijaudinanti, nes pažįsta šiltą ir jaukią festivalio atmosferą bei geranorišką jo publiką.

Anykščių miesto šventė

Dabartiniai švenčių plakatai man dažnai primena vinilo formatą: pirmas puslapis – coveris, iš kurio grafikos bandai suprast, kokia bus muzika, o kai užkabina, verti kitą pusę, kur išvardintos dainos. Atsimenu laikus, kai muzikos prekių parduotuvėje vartydavau cd ir bandydavau suprasti, ką gausiu už 20 litų. 
 
Dabar atsikeli vieną tingų rytą ir pagalvoji, kad vasara jau persirito į antrą pusę, – reik kažką nuveikt. Tada griebiesi šiaudo ir meti akį, kas šiais metais Anykščių miesto šventėje gero? 

Taip atsivertęs Anykščių šventės coverį žiūriu – jų trečias releasas „flat design" stiliumi, turbūt,– nieko naujo. Bet nepasiduodu, analizuoju toliau. Šis dizainas išpopuliarėjo, kai Apple savo interfacą pakeitė iš realistinių, knopkes primenančių ikonų su šešėliais ir atspindžiais, į spalvotą, žaismingą, iliustratyvų plokščią dizainą. Tai buvo maždaug 2010–12 m., kai iššovė iPhone 4. Jų produktus naudojantys inovatyvūs jaunuoliai visur naudojo flat – tai buvo hipsterių eros pradžia.

Ainis ir Simonas Storpirščiai

Tai, kad aktoriai Ainis ir Simonas Storpirščiai nešioja tą pačią pavardę, nėra joks atsitiktinumas. Jie – pusbroliai, jų tėvai – irgi aktoriai, šiandien laikomi teatro legendomis, – jau šviesios atminties Simono tėtis Arūnas Storpirštis ir Ainio tėtis – Gediminas Storpirštis. Įvairiais laikais savo pavardes neigę, šiandien Ainis ir Simonas drąsiai vardina ne tik savo pavardės ir giminystės pliusus, bet ir minusus.

Drauge vaidinę spektakliuose, muzikavę, į naują nuotykį jiedu leisis rugpjūčio viduryje Anykščiuose vyksiančiame kultūros festivalyje „Purpurinis vakaras“. Ainis festivalio scenoje pasirodys ne pirmą kartą. Simonas juokiasi, kad pirmąjį kartą labiau nei muzika jį domino įvairių gėrimų degustacijos.

Festivalis „Purpurinis vakaras” 2025

Praėjusiais metais nuskambėjusi žinia apie tai, kad kultūros festivalis „Purpurinis vakaras” Anykščiuose baigė savo gyvavimą, ir liko tik žinia. Metų pabaigoje netikėtai atsiradęs gyvai muzikai ir kultūrai neabejingas rėmėjas leido rengėjams lengviau atsikvėpti ir parengti jau 18 kartą vykstančio festivalio programą.

Rugpjūčio viduryje Anykščiai tradiciškai prisipildys muzikos, poezijos, teatro, kino ir dailės. „Stebuklų būna, – sako vienas iš „Purpurinio vakaro” organizatorių, „Bardai LT” vadovas Benas Jakštas. – Kultūrą remiančių verslų, bendrovių „Javinė” ir „Naujoji Ringuva” palaikymas mums leido lengviau kvėpuoti ir svarbiausia – tęsti gražiausią, ne vienerius Anykščiuose formuotą, kultūros tradiciją”.

Bėk bėk, žirgeli!

Birželio 7-ąją Anykščiuose vyksiančios šventės ašimi taps žirgas – istorinis, mitologinis, o kartu ir labai gyvas mūsų kultūros palydovas.

Šių metų renginys skirtas legendinei prof. Petro Vasinausko kelionei arkliu po Lietuvą, kuri 1975-aisiais žadino tautinę dvasią, o dabar lyg simbolinis mostas iš praeities tampa gyvu atminimu. Tuo pačiu minimas ir Lietuvos bei Ukrainos kultūrinių jungčių svarbos 25-metis, šventėje darniai susilieja tradicijos, menas, amatai ir žmonių istorijos.

Įspūdžių kupina diena prasidės kelione dviračiais iš Kauno į Arklio muziejų – simbolišku maršrutu prof. P. Vasinausko atminimui. Šventės atvėrimą lydės mero sveikinimas ir vėliavos kėlimas, o sceną užlies folkloro muzika, šokiai bei liaudiškas šurmulys su Egle Jačiauskiene ir Mindaugu Ancevičiumi.

L. Perekšlis - Angelas su įstatymų knyga

Ką mes žinome apie angelus? Paprastai, tik pasakas apie sparnuotas mitines būtybes, kurios gyvena virš debesų, dirba pasiuntiniais tarp žmogaus ir dievų bei gelbsti pasaulį nuo blogio. Retas į šias istorijas žiūrime rimtai. Tačiau kai įgrysta kasdienybė, kyla noras išsilaisvinti ir paklajoti virš debesų, kai ima pulti bėdos ir, nebežinome kur kreiptis pagalbos, tais atvejais, gera mintis - užmegzti pažintį su angelais.

Dangiška pažintis gali prasidėti visai šalia, Anykščių senamiestyje, kur įsikūręs Angelų muziejus. Parduotuvių ir laidojimo namų apsuptyje yra atsitikęs neįprastas reiškinys, lyg turistinis objektas, lyg renginių salė ar parodų erdvė, už paradinės širmos saugo sakralinę, mistinę erdvę.

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugija, išleido naują leidinį – „Anykščių tautodailininkai: biobibliografinis žodynas“ (2024 m.). Ši knyga – tarsi išskirtinis tęsiniu tapęs dvitomio „Anykščių kraštotyrininkai: biobibliografinis žodynas“ (2016, 2018) papildymas, sukurtas siekiant pagerbti ir įamžinti Anykščių tautodailės kūrėjus, jų darbą ir indėlį į regiono kultūrinį gyvenimą.