XVIII a. italų opera seria (rimtoji opera), pamiršusi K. Monteverdžio (1567-1643), Neapolio mokyklos pirmosios kartos galvos A. Skarlačio (1660-1725) patirtį, pasidarė absurdišku reginiu, kas žingsnis pažeidinėjančiu elementariausius dramaturgijos dėsnius. Jis tapo virtine virtuoziniu arijų, šeip taip susaistytų rečitatyvai; muzika ir tekstas tebuvo tik pretekstas dainavimui kaip tokiam, menkai teatsižvelgiant į jo meninę, poetinę prasmę. Scenos viešpats buvo solistas, dažniausiai kastratas sopranas bei primadona.

,,Visas Paryžius suskilo į dvi stovyklas, kurios karštai, lyg tai būtų buvęs valstybinis ar religinis klausimas. viena stovykla, daug galingesnė ir gausesnė, kurią sudarė didžiūnai, turtuoliai ir moterys, palaikė prancūzų muzika; antrąją, daug gyvenę, išdidesnę, etuziastiškesnę, sudarė tikri žinovai, gabūs, didžiai talentingi žmonės. nedidelis jų būrelis susirinkdavo Operoje po karalienės lože. Kita grupė užpildydavo visą likusią parterio ir salės dalį, bet pagrindinis jos židinys buvo po karalaius lože. Štai iš kur kilo tų dviejų anuomet garsių partijų pavadinimai: ,,karaliaus kampas''. Ginčui smarkėjant, pasirodė brošiūros. Karaliaus kampas įsigeidė pajuokautis - jį išjuokė ,,Mažasis pranašas'', jis leidos į samprotavimus - jį sutriuškini ,,Laiškas apie prancūzų muziką''.

Pincesė - vienintelė karaliaus duktė ir sosto įpėdinė - Lina Bocytė;
Burmundonas - Burmundijos karalius ir princesės tėvas - Eduardas Pauliukonis;
Ministras - Svarbiausias karakystėje žmogus, svajojantis tapti dar svarbesniu - Antanas Venckus, Leonardas Andiuškevičius;
Patarėjas - Nepakeičiamas daugelyje gyvenimo atvejų - Albertas Zmaila;
Abalduinas - Kunigaikštis, nepaprasto likimo mogus - Sigitas Jakubauskas, Leonas Zmirskas;
Chalvoras - Jaunas stebukladarys, kurio gyvenimas kupinas mįslių ir paslapčių - Arūnas Sabonaitis;
Chijsi - Kažkas nematomas ir visaregis - Juozas Bindokas, Juozas Žibūda;
Siujotarė - Nelaba dvasia su nepasotinama valdžios ir garbės aistra - Nijolė Mirončikaitė, Elena Jasnauskaitė;