ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
Naujausi renginių anonsai:









Kultūros naujienos, straipsniai, nuomonės ir anonsai:

Technikos paroda

Asociacija „Retromobile"
Nors Anykščių kraštas neturėtų skųstis siūlomomis lankytinomis
vietomis ir turistų gausa, tačiau anykštėnai nesitenkina tuo ką turi ir
savo svečiams nuo šios pasiūlys dar vieną lankytiną objektą – istorinių
transporto priemonių ekspoziciją. Istorinių transporto priemonių
gerbėjai ir kiti prijaučiantys seniesiems automobiliams, nuo šiol,
besilankydami Anykščių krašte turės puikią progą paganyti akis
asociacijos „Retromobile“ naujai sukurtoje istorinių transporto
priemonių ekspozicijoje. Anykščių Siauruko muziejui bei asociacijai
„Retromobile“ dar 2019 metų pradžioje pasirašius bendradarbiavimo
sutartį, 2019 m. rugsėjo 6 dieną Siauruko muziejaus patalpose atidaryta
nuolat veiksianti istorinių transporto priemonių ekspozicija.
Asoc. „Retromobile“ vadovas Ramūnas Kardelis pažymi, jog visas demonstruojamas istorinis transportas vienaip ar kitaip susijęs su Anykščiais bei Anykščių krašto pasididžiavimu – siauruoju geležinkeliu. Čia demonstruojama tarpukario istorinė technika, kuri dalyvavo viešajame eisme to meto Anykščiuose, o taip pat pokarinė tiek sunkioji, tiek lengvoji technika. Istorinių transporto priemonių ekspozicija bus nuolatinė, karts nuo karto ją atnaujinant naujais istoriniais eksponatais.
Asoc. „Retromobile“ vadovas Ramūnas Kardelis pažymi, jog visas demonstruojamas istorinis transportas vienaip ar kitaip susijęs su Anykščiais bei Anykščių krašto pasididžiavimu – siauruoju geležinkeliu. Čia demonstruojama tarpukario istorinė technika, kuri dalyvavo viešajame eisme to meto Anykščiuose, o taip pat pokarinė tiek sunkioji, tiek lengvoji technika. Istorinių transporto priemonių ekspozicija bus nuolatinė, karts nuo karto ją atnaujinant naujais istoriniais eksponatais.
Peržiūrų: 604 - Komentarų: 0
Autorius: Asociacija „Retromobile"

PROGRAMOJE:
- Prisiminimų ir apmąstymų akimirkos, skirtos Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms. Ta proga Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatras parodys Kosto Ostrausko pjesę „Vaižgantas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Nijolė Ratkienė);
- Aštuonioliktosios respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos įteikimas;
- Vienusios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui” įteikimas;
- Ketvirtosios kun. Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo” premijos įteikimas;
- Naujai sukurtų medžio skulptūrų Vaižganto kūrinių motyvais pašventinimas ir pristatymas;
Peržiūrų: 598 - Komentarų: 0

Paroda

Berezauskienė Audronė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir
kraštotyros skyriuje nuo rugpjūčio 5 d. iki spalio 31 d. veiks paroda „Prozos simfonijų kūrėjas“, skirta kunigo kanauninko, rašytojo,
knygnešio, bibliofilo Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) 150-osioms gimimo
metinėms paminėti.
Šį kartą bibliotekininkų tikslas yra atkreipti skaitytojų dėmesį ne tik į Vaižganto kūrybinį palikimą, bet ir parodyti jį kaip bibliofilą, knygų mylėtoją. Jis pats yra paskęs: „Jei tad aš daugiau mėgiu knygų turinį, jų vidų, ne išvaizdą, ne išorę, jei negaudau gražiųjų, nei retųjų, bet vartoju jas tik mokslo reikalui, tai ar aš esu bibliofilas, knygų mėgėjas, ar ne? Man rodos, esu ir net garbingesne prasme už ištaigaujančius pramogierius“.
Šį kartą bibliotekininkų tikslas yra atkreipti skaitytojų dėmesį ne tik į Vaižganto kūrybinį palikimą, bet ir parodyti jį kaip bibliofilą, knygų mylėtoją. Jis pats yra paskęs: „Jei tad aš daugiau mėgiu knygų turinį, jų vidų, ne išvaizdą, ne išorę, jei negaudau gražiųjų, nei retųjų, bet vartoju jas tik mokslo reikalui, tai ar aš esu bibliofilas, knygų mėgėjas, ar ne? Man rodos, esu ir net garbingesne prasme už ištaigaujančius pramogierius“.
Peržiūrų: 892 - Komentarų: 0
Autorius: Berezauskienė Audronė

Celia Leiria

VšĮ „Bardai LT“
Fado yra sielos būsena. Tuo visiškai neabejoja dainininkė iš
Portugalijos Celia Leiria. Iš fado šalies ji to jausmo atveža ir mums,
lietuviams. Nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ scenoje
Anykščių Dainuvos slėnyje Celia lydės du portugalų gitaristai – Pedro
Amendoeira ir Joao Filipe.
Celia, Portugalija yra labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos šalis. Ar taip gali būti, kad skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skirtingai priima muziką?
Muzika yra universali, neabejoju, kad ji paliečia panašiai kiekvieną iš mūsų, kad ir kur gyventume. Išgirdę fado, klausytojai gal tik labiau suklūsta, juk daugelis iš jų prie tokios muzikos prisiliečia pirmą kartą. Neabejoju dėl Lietuvos publikos, jūs, šiaurės europiečiai, turite ypatingą muzikos kultūrą. Esame tikri, kad mūsų muziką priimsite, kaip savą.
Celia, Portugalija yra labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos šalis. Ar taip gali būti, kad skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skirtingai priima muziką?
Muzika yra universali, neabejoju, kad ji paliečia panašiai kiekvieną iš mūsų, kad ir kur gyventume. Išgirdę fado, klausytojai gal tik labiau suklūsta, juk daugelis iš jų prie tokios muzikos prisiliečia pirmą kartą. Neabejoju dėl Lietuvos publikos, jūs, šiaurės europiečiai, turite ypatingą muzikos kultūrą. Esame tikri, kad mūsų muziką priimsite, kaip savą.
Peržiūrų: 698 - Komentarų: 0
Autorius: VšĮ „Bardai LT“

Jurga Šeduikytė

VšĮ „Bardai LT“
„Aš nesu įprastas variantas: gimiau Palangoje, sovietmečiu, buvau
jauniausia keturių vaikų šeimoje, augau labai uždara ir buvau nuolat
linkusi save nuvertinti. Man reikėjo visų mano kritinių situacijų, kad
pabusčiau ir kad surasčiau savo vidinę tiesą“, - sako dainininkė Jurga
Šeduikytė. Šią vasarą ji leidosi ne tik į muzikines, bet ir savęs
pažinimo keliones. Ir labai gali būti, kad naujos patirtys suskambės jos
pasirodyme didžiajame nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis
vakaras“ koncerte Anykščių Dainuvos slėnyje.
Šią vasarą Jurga daug skaitė. Knygose tarsi iš naujo atrado save, pripažino savo liūdesį, skausmą, baimę svajoti: „Niekada netikėjau, kad galiu būti labai laiminga. Vis galvodavau apie kitus, o save pamiršdavau. Tarsi esi įsivažiavusi, gražiai gyveni, kuri muziką, dainas ir pats nepajunti, kaip užmiegi, - kasdienybė blokuoja jausmus. Išmėginimai mums siunčiami tam, kad neužmigtume. Ar tikrai prabundame – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Aš mokausi leisti sau jausti, mokausi savo jausmus išsakyti, perkelti juos į kūrybą“.
Šią vasarą Jurga daug skaitė. Knygose tarsi iš naujo atrado save, pripažino savo liūdesį, skausmą, baimę svajoti: „Niekada netikėjau, kad galiu būti labai laiminga. Vis galvodavau apie kitus, o save pamiršdavau. Tarsi esi įsivažiavusi, gražiai gyveni, kuri muziką, dainas ir pats nepajunti, kaip užmiegi, - kasdienybė blokuoja jausmus. Išmėginimai mums siunčiami tam, kad neužmigtume. Ar tikrai prabundame – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų sąmoningumo. Aš mokausi leisti sau jausti, mokausi savo jausmus išsakyti, perkelti juos į kūrybą“.
Peržiūrų: 688 - Komentarų: 0
Autorius: VšĮ „Bardai LT“

Tautvilis Uža

Musteikienė Ramunė
Kasmetinėje tradicinėje Oninių šventėje Traupyje šeštadienio popietė
prasideda literatūriniais, meniniais renginiais: rengiamos parodos,
organizuojami susitikimai su iškiliais kraštiečiais, svečiais.
Šįmet šventės svečiams biblioteka parengė net tris parodas: Viešintų krašto tyrėjo, kraštotyrininko fotografijų parodą „Gimtinė širdyje, fotografijose ir knygose...”, Traupio bendruomenės moterų ir mergaičių dailės plenero darbų ekspoziciją „Mažas pasaulis – didelės svajonės” ir Traupio kultūros namų šokių kolektyvo „Tėkmė” dešimtmečiui skirtą parodą „Tėkmei – 10 metų”.
Šįmet šventės svečiams biblioteka parengė net tris parodas: Viešintų krašto tyrėjo, kraštotyrininko fotografijų parodą „Gimtinė širdyje, fotografijose ir knygose...”, Traupio bendruomenės moterų ir mergaičių dailės plenero darbų ekspoziciją „Mažas pasaulis – didelės svajonės” ir Traupio kultūros namų šokių kolektyvo „Tėkmė” dešimtmečiui skirtą parodą „Tėkmei – 10 metų”.
Peržiūrų: 831 - Komentarų: 0
Autorius: Musteikienė Ramunė

Šv. Mato festivalis

VšĮ „Prasmingas garsas“
110 metų sukaktį mininti Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato
bažnyčia ruošiasi jau XIX kartą Anykščiuose vyksiančiai tarptautinei
vargonų muzikos šventei: visą rugpjūčio mėnesį, kiekvieną šeštadienį, tą
pačią 20:00 val. svečiai bus kviečiami pasiklausyti ne tik vargonininkų
iš Lietuvos, bet ir svečių iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos bei
Jungtinių Amerikos Valstijų atliekamų kūrinių. Be Anykščių Šv. apaštalo
evangelisto Mato bažnyčios Šv. Mato vargonų muzikos festivalis rugpjūčio
mėnesį nusikels į kitas, ne tik Anykščių rajone esančias, bažnyčias.
Pasak festivalio organizatoriaus anykštėno Stanislovo Aglinsko, Šv. Mato vargonų muzikos festivalis šiais metais ypatingas ne tik dėl jubiliejų mininčios bažnyčios, bet ir besiplečiančio dalyvių skaičiaus: „Vos prasidėjęs festivalis ir karališko instrumento – vargonų – muzika sujungė Lietuvą ir Lenkiją, Anykščių ir Seinų miestus. Dabar gi festivalio geografija išsiplėtė taip, kad Lietuvą ir Anykščius jungia jau ne tik su kaimyninėmis Europos valstybėmis, bet ir su kitais žemynais, kitomis kultūromis ir skirtingais muzikos stiliais. Būtent tai ir yra Šv. Mato vargonų muzikos festivalio tikslas – didinga vargonų muzika sujungti istoriją, talentą ir žmogų“. Šiais metais, pirmą kartą per visą festivalio gyvavimo istoriją, Anykščiuose planuojama jaunųjų Lenkijos ir Lietuvos vargonininkų meistriškumo stovykla, kurią vainikuos rugpjūčio 4–5 d., 20:00 val., vyksiantys pasirodymai. Stovyklos dalyviai ir pagrindiniuose festivalio koncertuose pasirodysiantys atlikėjai skambins dar 1925 m. Southamptone (Didžioji Britanija) meistrų „James Ivimey“ sukonstruotais ir jau 20 metų Anykščiuose veikiančiais vargonais.
Pasak festivalio organizatoriaus anykštėno Stanislovo Aglinsko, Šv. Mato vargonų muzikos festivalis šiais metais ypatingas ne tik dėl jubiliejų mininčios bažnyčios, bet ir besiplečiančio dalyvių skaičiaus: „Vos prasidėjęs festivalis ir karališko instrumento – vargonų – muzika sujungė Lietuvą ir Lenkiją, Anykščių ir Seinų miestus. Dabar gi festivalio geografija išsiplėtė taip, kad Lietuvą ir Anykščius jungia jau ne tik su kaimyninėmis Europos valstybėmis, bet ir su kitais žemynais, kitomis kultūromis ir skirtingais muzikos stiliais. Būtent tai ir yra Šv. Mato vargonų muzikos festivalio tikslas – didinga vargonų muzika sujungti istoriją, talentą ir žmogų“. Šiais metais, pirmą kartą per visą festivalio gyvavimo istoriją, Anykščiuose planuojama jaunųjų Lenkijos ir Lietuvos vargonininkų meistriškumo stovykla, kurią vainikuos rugpjūčio 4–5 d., 20:00 val., vyksiantys pasirodymai. Stovyklos dalyviai ir pagrindiniuose festivalio koncertuose pasirodysiantys atlikėjai skambins dar 1925 m. Southamptone (Didžioji Britanija) meistrų „James Ivimey“ sukonstruotais ir jau 20 metų Anykščiuose veikiančiais vargonais.
Peržiūrų: 791 - Komentarų: 0
Autorius: VšĮ „Prasmingas garsas“

Ramunė Rakauskaitė

VšĮ „Bardai LT“
Kažin, ar toks filmas išvis būtų atsiradęs, jei kino režisierė Ramunė
Rakauskaitė nebūtų patyrusi, ką reiškia gyventi toli nuo gimtinės.
Daugiau nei penkerius metus praleidusi JAV, Čikagoje, ji grįžo su
dokumentinio filmo idėja. „Man svarbu asmeniškai prisiliesti prie temos,
Amerikoje praleistas laikas leido giliau pažvelgti į antrosios
emigracijos bangos nublokštus lietuvius, vadinamuosius dipukus ir jų
patirtis okupuotoje tėvynėje“, – sako režisierė, sukūrusi juokingai
graudų, ironišką ir stebinantį filmą „Kelionės namo“. Išvysti jį
galimybę turės nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“
dalyviai ir svečiai, vėlų rugpjūčio 15-osios vakarą užsukę į Anykščių
kultūros centrą.
Ramune, kaip pati atsidūrei JAV? Kokios priežastys tave privertė palikti gimtinę?
Pirmą kartą Čikagoje apsilankiau 1997 metais. Tuomet mane su kurso draugu, kino režisieriumi Donatu Ulvydu mūsų kurso vadovas, kino klasikas Henrikas Šablevičius išsiuntė pusei metų stažuotis į Amerikos lietuvių televiziją. Ten sukūrėme savo diplominius filmus ir visa galva panirome į Amerikos lietuvių gyvenimą. Anuomet jis dar buvo labai energingas, gyvas ir daugiasluoksnis. Jau tada mane pakerėjo antroji lietuvių emigracijos banga, vadinamieji dipukai. Tai dar iš pabėgėlių stovyklų likęs vardas, nuo angliškojo DP – displaced persons.
Ramune, kaip pati atsidūrei JAV? Kokios priežastys tave privertė palikti gimtinę?
Pirmą kartą Čikagoje apsilankiau 1997 metais. Tuomet mane su kurso draugu, kino režisieriumi Donatu Ulvydu mūsų kurso vadovas, kino klasikas Henrikas Šablevičius išsiuntė pusei metų stažuotis į Amerikos lietuvių televiziją. Ten sukūrėme savo diplominius filmus ir visa galva panirome į Amerikos lietuvių gyvenimą. Anuomet jis dar buvo labai energingas, gyvas ir daugiasluoksnis. Jau tada mane pakerėjo antroji lietuvių emigracijos banga, vadinamieji dipukai. Tai dar iš pabėgėlių stovyklų likęs vardas, nuo angliškojo DP – displaced persons.
Peržiūrų: 675 - Komentarų: 0
Autorius: VšĮ „Bardai LT“


Anykščių raj. savivaldybė
Veiklos visomis dienomis:
- Anykštėno mokytojo Antano Puodžiūno (1928–2017) fotografijų lauko paroda „Laiko paralelės“ iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų Anykščių miesto centre.
- Fotožurnalisto Jono Junevičiaus paroda „Akimirkos“, kurioje eksponuojama autentiški momentai iš Pasaulio anykštėnų suvažiavimų, vykusių 1992–2016 m. Anykščių kultūros centre (AKC).
- Anykščių fotometraštininko Izidoriaus Girčio fotografijų paroda praėjime tarp L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos (Biblioteka) pastatų.
- Anykštėno mokytojo Antano Puodžiūno (1928–2017) fotografijų lauko paroda „Laiko paralelės“ iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų Anykščių miesto centre.
- Fotožurnalisto Jono Junevičiaus paroda „Akimirkos“, kurioje eksponuojama autentiški momentai iš Pasaulio anykštėnų suvažiavimų, vykusių 1992–2016 m. Anykščių kultūros centre (AKC).
- Anykščių fotometraštininko Izidoriaus Girčio fotografijų paroda praėjime tarp L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos (Biblioteka) pastatų.
Peržiūrų: 685 - Komentarų: 0
Autorius: Anykščių raj. savivaldybė

„Vasara“
Liepos 27 d. ilgai lauktas projektas „Kino karavanas“ sugrįžta į
Anykščius ir miesto šventės proga anykštėnams dovanoja nemokamą lauko
seansą prie bibliotekos. Seanso pradžia – 22 val.
Čia jie išvys šiemet „Kino pavasarį“ visoje Lietuvoje atidariusį garsaus teatro ir kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo muzikinį filmą „Vasara“. Tai romantiškas ir maištingas pasakojimas apie 9-ojo dešimtmečio muzikinį Leningrado pogrindį, legenda tapusį Viktorą Cojų ir jo grupės „Kino“ pirmuosius akordus.
„Visi ne kartą esame girdėję ar patys kartoję posakį „gyvenime – kaip kine, o kine – kaip gyvenime“. Tokią daugiasluoksnę patirtį mums visada leidžia išgyventi geras ir kokybiškas kinas – nagrinėjantis svarbias socialines, politines, psichologines temas, nebijantis emociškai stiprių, kartais šokiruojančių klausimų ir emocijų. Būtent toks yra ir šiųmetinis „Kino karavanas“. Kviesdami į jo seansus visoje Lietuvoje norime priminti – nesvarbu, kokia įspūdinga scena vyktų ekrane ar kaip pasibaigtų filmas, už viską įdomiau yra tik gyvenimas“, – nuotaikingai sezoną pradeda pagrindinio projekto partnerio „Telia“ rinkodaros vadovė Vaida Jurkonienė.
Čia jie išvys šiemet „Kino pavasarį“ visoje Lietuvoje atidariusį garsaus teatro ir kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo muzikinį filmą „Vasara“. Tai romantiškas ir maištingas pasakojimas apie 9-ojo dešimtmečio muzikinį Leningrado pogrindį, legenda tapusį Viktorą Cojų ir jo grupės „Kino“ pirmuosius akordus.
„Visi ne kartą esame girdėję ar patys kartoję posakį „gyvenime – kaip kine, o kine – kaip gyvenime“. Tokią daugiasluoksnę patirtį mums visada leidžia išgyventi geras ir kokybiškas kinas – nagrinėjantis svarbias socialines, politines, psichologines temas, nebijantis emociškai stiprių, kartais šokiruojančių klausimų ir emocijų. Būtent toks yra ir šiųmetinis „Kino karavanas“. Kviesdami į jo seansus visoje Lietuvoje norime priminti – nesvarbu, kokia įspūdinga scena vyktų ekrane ar kaip pasibaigtų filmas, už viską įdomiau yra tik gyvenimas“, – nuotaikingai sezoną pradeda pagrindinio projekto partnerio „Telia“ rinkodaros vadovė Vaida Jurkonienė.
Peržiūrų: 562 - Komentarų: 0
ARCHYVAS