ANYKŠČIŲ KRAŠTO LANKYTINOS VIETOS
Liudiškių piliakalnis
Liudiškių piliakalnis
Liudiškių kaimas, Anykščių rajonas, Lietuva
Liudiškių kaimas, Anykščių rajonas, Lietuva
Naujausios fotogalerijos:
Videoklipų: 0
VYKSTANTYS IR BŪSIMI RENGINIAI
ARCHYVAS (0)
KULTŪROS MIESTO ŽINIOMIS, RENGINIŲ NENUMATOMA
INFORMACIJA
Liudiškių piliakalnis randasi 0,5 km į šiaurės rytus nuo Liudiškių, Anykščių seniūnija, į pietryčius nuo Anykščių, 0,8 km į pietryčius nuo Liudiškių kalvos, kuri anksčiau buvo vadinama piliakalniu ir kurioje 1953 m. palaidotas rašytojas Jonas Biliūnas. Pasiekiamas plentu Molėtai - Anykščiai pavažiavus 1,5 km, pakilus į kalną, Girelės miške pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, už 50 m. Yra rodyklė, piliakalnio kalva matyti miške. Miškas išraižytas gilių erozinių kalvų.
Piliakalnis įrengtas Šaltupio upelio dešiniajame krante Aruodais vadinamo kalvų masyvo aukščiausioje kalvoje. Iš pietų piliakalnį juosia gili upelio griova, iš pietvakarių prieina aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria natūrali įduba, iš šiaurės vakarų prieina gili dauba, į šiaurę ir rytus tęsiasi aukštumos. Piliakalnio šlaitai gana statūs, 7-17 m aukščio. Viršuje yra ovali, pailga rytų - vakarų kryptimi 23x18 m dydžio aikštelė. Rytiniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra 10 m ilgio ir 5 m pločio terasa, kiek nuolaidėjanti į rytus, buvusio pylimo liekanos. Tyrinėjimų metu čia rastas užslinkęs 3 m pločio, 1 m gylio griovys. Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintu spygliuočių mišku.
1990 m. piliakalnį, Lietuvos istorijos institutas, vadovas Gintautas Zabiela. Padarius piliakalnio aikštelės rytinės dalies ir šlaito pjūvį (20 kvadratiniai metrai), rastas iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika, moliu drėbtos medinės užtvaros, kurios vidinėje pusėje buvo akmenų grindinys, liekanomis. Radinius saugo Anykščių muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse.
Tyrimai rodo, kad III - V a. čia stovėjusi medinė gynybinė pilis.
Piliakalnis įrengtas Šaltupio upelio dešiniajame krante Aruodais vadinamo kalvų masyvo aukščiausioje kalvoje. Iš pietų piliakalnį juosia gili upelio griova, iš pietvakarių prieina aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria natūrali įduba, iš šiaurės vakarų prieina gili dauba, į šiaurę ir rytus tęsiasi aukštumos. Piliakalnio šlaitai gana statūs, 7-17 m aukščio. Viršuje yra ovali, pailga rytų - vakarų kryptimi 23x18 m dydžio aikštelė. Rytiniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra 10 m ilgio ir 5 m pločio terasa, kiek nuolaidėjanti į rytus, buvusio pylimo liekanos. Tyrinėjimų metu čia rastas užslinkęs 3 m pločio, 1 m gylio griovys. Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintu spygliuočių mišku.
1990 m. piliakalnį, Lietuvos istorijos institutas, vadovas Gintautas Zabiela. Padarius piliakalnio aikštelės rytinės dalies ir šlaito pjūvį (20 kvadratiniai metrai), rastas iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika, moliu drėbtos medinės užtvaros, kurios vidinėje pusėje buvo akmenų grindinys, liekanomis. Radinius saugo Anykščių muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse.
Tyrimai rodo, kad III - V a. čia stovėjusi medinė gynybinė pilis.
GPS: 55.508718 / 25.133876
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
Rašyti komentarus ir apžvalgas gali tik registruoti vartotojai!