2018 m. balandžio 20 d. penktadienis - 13:37
 
HDR
ANYKŠČIŲ KULTŪROS DIENORAŠTIS
2018-03-16

Miestelio istorija - Lietuvos istorija


Tautvilis Uža

Berezauskienė Audronė
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje veikia knygų paroda „Miestelio istorija – Lietuvos istorija“, kuri skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Parodos lankytojai gali susipažinti su Anykščių krašto miestelių istorijomis, aprašytomis nedideliuose, kelių puslapių apimties leidinėliuose ir didžiausiose, kelių šimtų puslapių storumo knygose. Vienos jų yra parengtos mokslininkų profesionalų, kitos – istorikų, trečios – entuziastų kraštotyrininkų. Tačiau visos yra svarbios ir reikšmingos, nes jose – Anykščių krašto praeitis, užfiksuota archyviniuose dokumentuose, arba išsaugota žmonių atsiminimuose ir perkelta į knygas iš asmeninių dienoraščių bei užrašų. Kiekvienas miestelis ar kaimas yra savaip žavus, savaip gražus ir turi kuo didžiuotis.

test
Parodos Lietuvos atkūrimo 100-mečiui fragmentas

Vienas, iš parodoje eksponuojamų knygų autorių yra nepailstantis savo krašto kultūros tradicijų puoselėtojas kraštotyrininkas Tautvilis Uža. Jis visą savo laiką skiria gimtojo krašto – Viešintų miestelio (Anykščių r.) praeities tyrinėjimui, medžiagos apie šio krašto žmones rinkimui. 2015 m. už savanorišką kultūros sklaidą Lietuvoje T. Uža tapo Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatu. Už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai tais pačiais metais jam paskirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.

test
Tautvilio Užos citata parodoje

Per paskutinįjį dešimtmetį kraštotyrininko darbai sugulė į savo lėšomis išleistas penkias knygas, kuriose aprašoma gimtojo krašto praeitis. 2008 m. jis išleido pirmąją savo fotografijų knygą „Viešintiškių pražydinta žemė“, 2010 m. pasirodė knyga „Iš širdies – viešintiškiai“, dar po poros metų – „Talentingieji viešintiškiai“ (2012 m.). T. Uža tyrinėjo Viešintų mokyklos praeitį ir surinktą medžiagą sudėjo į knygą „Viešintų mokykla lyg vakar palikta“ (2014 m.). Praėjusių metų pabaigoje skaitytojus pasiekė penktoji knyga „Viešintų kraštas: kaimai ir žmonės“ (2017 m.).

test

Apžvelgiant kraštotyrininko leidinius, reikėtų nepagailėti pagiriamųjų žodžių jo knygai „Talentingieji viešintiškiai“ (2012 m.). Paklaustas, kas paskatino tokią knygą išleisti, T. Uža sako: „Iš dabartinių tautodailininkų tik vienas kitas dalyvauja parodose. Man labai liūdna ir gaila, kad kuklesni savo nuostabius rankdarbius laiko spintose ar senovinėse kraičių skryniose. Nusprendžiau medžiagą apie talentinguosius viešintiškius surinkti į knygą, kad jų darbus pamatytų ir pasidžiaugtų platesnis visuomenės ratas.“ Knygos sudarytojas džiaugiasi, kad tarp viešintiškių surado nemažą būrelį tautodailės meistrų – kūrėjų, audėjų, mezgėjų, drožėjų iš medžio ar teptuku sukūrusių puikius kūrinius. Knygoje išspausdinta net 980 nuotraukų, aprašytos 43 personalijos, atskleista ir brandaus amžiaus, ir jaunųjų talentingų Viešintų krašto žmonių kūryba.

test

2014 m. T. Užos išleista daugiau kaip 500 puslapių knyga „Viešintų mokykla lyg vakar palikta“ yra mokyklos praeities liudijimas. Leidinyje spausdinamos Viešintų vidurinės mokyklos abiturientų ir mokytojų nuotraukos, prisiminimai apie mokyklos direktorius, mokinių prisiminimai apie metus, praleistus mokykloje. Čia skaitytojai ras ir Viešintų mokyklos himną, Viešintų miestelio 1952 metų žemėlapį, šio žemėlapio paaiškinimus. Kraštotyrininkas rašydamas savo mokyklinius prisiminimus, labai vaizdžiai nupiešė to meto mokyklos vaizdą: „Mokėmės senose patalpose be jokių patogumų. Nebuvo vandentiekio. Žiemą klases šildydavo malkomis kūrenamos stačiamalkės koklinės krosnys. Tualetai buvo lauke iš lentų sukaltose patalpose, saugomose nuo vėjo. Visi džiaugėmės, kad turime nors tokias patalpas, nes labai norėjome mokytis. Mokyklą laikėme lyg šventove. Labai gerbėme mokytojus ir mokyklos personalą. Kiek darbo įdėdavo darbininkės, valytojos. Ryte, atėję į mokyklą, jau rasdavome krosnis iškūrentas, išplautas klasių grindis, žiemą prie mokyklos nuvalytą sniegą. Per pamokas į mokytoją kreipdavomės „Tamsta mokytojau“. Visi buvome jauni, pilni energijos, mėgome pažaisti, o kartais nelabai tinkamai paišdykauti...“. Šių dienų jaunasis skaitytojas, žvelgdamas į tokią mokyklos praeitį, tikriausiai, pagalvos, kad tai buvo taip seniai... O autoriui tokia mokykla yra lyg vakar palikta.

test

Penktoje savo knygoje „Viešintų kraštas: kaimai ir žmonės“ (2017 m.) T. Uža pabandė atkreipti dėmesį į tas vietoves, pradines mokyklas ar talentinguosius viešintiškius, kurie buvo kiek atokiau Viešintų. Autorius stengėsi atiduoti duoklę tiems, kurių dar nebuvo kalbinęs, nebuvo pastebėjęs ir aprašęs ankstesnėse savo knygose. Knygoje atsiveria Viešintų apylinkių kaimai, juose gyvenę žmonės pasakoja savo istorijas – linksmas ir liūdnas, o kartais net tragiškas. Per pasakojimus prisimenamos ir Viešintų krašte veikusios pradžios bei pradinės mokyklos. Visi pasakojimai iliustruoti nuotraukomis su išsamiais aprašymais, kas ir kada jose užfiksuota, nurodyta, kur saugomas nuotraukos originalas ir kas jos autorius. T. Uža į klausimą, kokiu būdu išsirinko žmones, kurie papasakotų apie savo vietovę, mokyklą ar savo išgyventus įvykius, tarsi juokaudamas atsakė, kad tai jis padarė burtų keliu. Nors neabejotina, kad kraštotyrininkas kalbino ir užrašė tų žmonių pasakojimus, kurie buvo verti ir atspindi aprašomo laikmečio istorinę dvasią.

Nors T. Uža išvykęs iš savo gimtųjų Viešintų ir šiuo metu gyvena Panevėžyje, tačiau ilgesys ir prisiminimai jį nuolat grąžina ten, kur prabėgo vaikystės metai, kur jo tėvelio ir senelių šaknys. T. Uža kaupia, užrašo visus – ne tik praeities, bet ir šiandienos įvykius, renka medžiagą apie iškilius kraštiečius, fotografuoja kultūros, istorijos ir tautodailės paminklus bei jų kūrėjus, stengiasi, kad visa ta informacija išliktų ir pasitarnautų ateities kartoms. Gimtojo krašto patriotas T. Uža sako: „Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose“.

test
Teresės Mikeliūnaitės premijos laureatas Tautvilis Uža, 2015

Noras pažinti istoriją, sužinoti savo šeimos ir giminės šaknis visais laikais skatino žmones ieškoti, gilintis, skverbtis į praeitį. Savo krašto praeities tyrėjai Anykščių krašte skaičiuoja savo veiklos jau beveik šešis dešimtmečius. 1961 m. įkurta Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija suteikė impulsą ir anykštėnų kraštotyrininkų veiklai. 1962 m. lapkričio 17 d. buvo įkurtas Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Anykščių skyrius, kuris 1964 m. vienijo per pusantro šimto narių. Jie rinko medžiagą apie Anykščių krašto tradicijas, tautosaką, papročius, dainas, užrašinėjo senų žmonių prisiminimus, pasakojimus apie subatvakarius ir naktigones, organizavo vakarones, rengė kraštotyros rinkinius. Nuo Draugijos įkūrimo iki šių dienų pasikeitė beveik visa kraštotyrininkų karta, pasikeitė ir kraštotyros darbo turinys. Naujausią savo veiklos laikotarpį Draugija pradėjo 2012 m. balandžio 23 d., kai visi neabejingi Anykščių krašto praeičiai anykštėnai susirinko į sambūrį „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“ Anykščių koplyčioje. Sambūrio liudininkais tapo ir garbingi svečiai iš Vilniaus: Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Libertas Klimka, jo pavaduotoja Irena Seliukaitė, mokslininkas bibliotekininkas- bibliografas Vytautas Rimša, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto afiliuotasis prof. Osvaldas Janonis. Tąkart buvo patvirtinti atnaujinti Anykščių kraštotyros draugijos įstatai, išrinkta nauja valdyba.

Šiuo metu Draugijoje yra per 50 narių, kurie aktyviai renka kraštotyros medžiagą, studijuoja archyvinius dokumentus, rašo straipsnius, leidžia knygas, fotoaparatu fiksuoja reikšmingus Anykščių krašto kultūros įvykius, dalyvauja kraštotyros ekspedicijose. Tai savo gimtinę mylintys ir jos praeitį gerbiantys žmonės, todėl dirba iš idėjos ir be jokio atlygio.

test
Kraštotyrininkų draugijos nariai
NAUJAUSI KOMENTARAI / APŽVALGOS
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ (Apžvalgas ir įvertinimus gali teikti tik registruoti vartotojai)
KOMENTARAS
APŽVALGA
BŪSIMI RENGINIAI
Renginiai Anykščiuose
Spektaklis „Moterims Ir Jų Vyrams“
FACEBOOK
FOTO AKIMIRKA
$ftitle
(2016-12-07) - Miesto eglės įžiebimas
Anykščių menininkų asociacija
Bangenis
Anykščių biblioteka
Šilelis
Circulating Oils Library
VšĮ Moontrix (2012 - 2017) PROJEKTAS: Anykščiai - kultūros miestas.