Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį, ties Naujųjų Elmininkų kaimu. Piliakalnį 1990 – 2005 m. plačiai tyrinėjo archeologas G. Zabiela. Šiandien tai plačiausiai tyrinėtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.

Šis balno pavidalo pailgas kalnas stūkso tarp dviejų daubų esančios keteros viduryje ir atskirtas nuo kitos keteros dalies giliais perkasais. Piliakalnio šlaitai dabar teturi apie 25 m. aukščio, tačiau jie labai statūs – vietomis kyla 60 - 70 laipsnių kampu.



Dendrochronologinių tyrimų duomenimis, piliakalnis buvo įrengtas 1232 m. Jis siejamas su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta. 1251 m.Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo savo konkurento Tautvilo puolimo.

Dar ir dabar žymu vieta, kur būta pakeliamųjų tiltų per aptvindomuosius griovius. Pilis buvusi labai tvirta, apsupta dviejų upelių – Vorelio ir Volupio – ir perkasų. Kalne buvę dideli požemiai, kuriuose tilpdavę keli šimtai raitelių, o požemio tunelis vedęs net į Šventavartės salą Rubikių ežere. Taip pasakoja seni žmonės...



Prie Šeimyniškėlių piliakalnio kuriamas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus medinės pilies kompleksas. 2001 m. pastatytas pirmasis šio komplekso statinys – tiltas į pilį per Varelį, o 2004 m. prie įėjimo į papilį iškilo medinis apžvalgos bokštas, prie jo kuriamas kiemas, kuriame dabar veikia istorinė ekspozicija, vyksta edukacinės programos.



Apie 0,6 km į rytus nuo Šventosios upės kairiojo kranto, 0,2 km į šiaurės vakarus nuo kelio Anykščiai - Rokiškis ir už 0,3 km nuo piliakalnio yra archeologijos paminklas Šeimyniškėlių senkapis, vadinamas Kapanica. Jis buvo tirtas 1910, 1925 ir 1990 m., o 1999 m. jį tyrinėjo archeologas G. Zabiela. Ištirtame beveik 300 kvadratinių metrų plote buvo rasta 19 kapų, o juose  - XV-XVII a. įkapių: žalvarinių raktų, segių, žiedų, geležinių peilių, diržo sagčių. Senkapyje buvo laidojama iki XVIII a.